„Atvejus, kai sutrinka bankų veikla, vienareikšmiškai vertiname neigiamai. Ir ypač dėl netiesioginių pasekmių – tai kerta per pasitikėjimą visa finansų sistema. Kiekvieną tokį atvejį analizuojame – bankai privalo pateikti informaciją, kokia konkrečiai veikla buvo sutrikusi, kokią dalį klientų paveikė, kiek truko išspręsti ir panašiai“, – BNS sakė LB Priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.
Ji pabrėžė, jog atvejai, kai sutrinka dauguma bankų elektronių paslaugų, pasitaiko nedažnai, nes paprastai sutrinka tik dalis paslaugų, pavyzdžiui, gali neveikti elektroninė bankininkystė, bet veikia atsiskaitymas kortelėmis ir panašiai.
„Svarbiausia per sutrikimą – kaip greitai bankas sugeba pašalinti trikdžius ir kokių priemonių imasi, kad jie nepasikartotų. (...) Pasitaiko ir Merfio dėsnių – pavyzdžiui, penktadienio „Swedbank“ veiklos sutrikimai neturėjo nieko bendra su SEB banko numatomais pakeitimais, apie kuriuos jis informavo gerokai iš anksto“, – aiškino J. Govina.
„Gyvenimas eina į priekį ir vis daugiau finansinių paslaugų keliasi į elektroninę erdvę, kurioje, deja, pasitaiko ir sutrikimų, ypač augant mokėjimų skaičiui“, – pridūrė LB atstovė.
„Swedbank“ mobilaus ir interneto banko veikla kelioms valandoms buvo sutrikusi praėjusį penktadienį, o savaitgalį dėl naujos informacinių technologijų (IT) platformos diegimo buvo neteikiama dalis SEB banko paslaugų. Darbai baigti pirmadienio naktį, tačiau pirmadienį ryte daliai SEB klientų interneto bankas ir mobilioji programėlė strigo.
Atsiskaitymas SEB banko kortelėmis buvo sutrikęs ir sausio pabaigoje.
