„Prezidentūra šiuo metu rengia ir jau artimiausiu metu Seimui svarstyti pateiks kelių įstatymų pataisas, kurios numatys galimybę apriboti veiklos licencijas tiems elektros energijos rinkos dalyviams, kurie Lietuvoje prekiaus elektra iš Astravo AE“, – BNS komentavo prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Jaroslavas Neverovičius.
Pasak jo, pataisų esmė – užtikrinti, kad Lietuvoje nebūtų prekiaujama nacionaliniam saugumui grėsmę keliančia elektros energija.
„Todėl nustačius, kad rinkos dalyvis prekiauja tokia elektros energiją Lietuvoje, jo veiklos licencija būtų stabdoma“, – paaiškino J. Neverovičius.
Apie šią iniciatyvą ketvirtadienį jis užsiminė LRT Radijui, kalbėdamas apie galimą prekybininkų kontrolę.
„Reikėtų pakeisti įstatymus taip, kad nuo to momento, kai elektra imama gaminti, prekybininkai prarastų licencijas, nes mes jau žinojome, kad ji bus pagaminta nesaugioje elektrinėje. Ta linkme ir dirbama“, – komentavo prezidento patarėjas.
Paklaustas, ar tai užkirs kelią Baltarusijos elektros patekimui per Latviją, jis radijui teigė,kad toks scenarijus yra.
„Mes bandome kalbėtis ir su latviais, ir su estais. Neabejoju, kad ši diskusija persikels ir į Briuselį“, – sakė J. Neverovičius.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį informavo BNS, kad leidimai importuoti elektrą iš šalių, kurios nėra ES valstybės nares, yra išduoti 24 ūkio subjektams. Leidimai išduodami asmenims, kurie verčiasi nepriklausomo elektros energijos tiekimo veikla, ar asmenims, kurie turi išduotą visuomeninio tiekimo veiklos licenciją.
Kaip jau skelbta, rugpjūtį VERT suteikė Latvijos bendrovei „Spectrum Baltic“ leidimą importuoti elektrą iš Kaliningrado srities, bet jį vėliau patikslino.
Bendrovė buvo pateikusi preliminarią neįpareigojančią elektros pirkimo–pardavimo sutartį, pasirašytą su Rusijos koncerno „Rosenergoatom“ įsteigta bendrove „Baltijskaja AES“, Kaliningrado srityje stačiusią atominę jėgainę.
„Spectrum Baltic“ jau turi birželį išduotą leidimą importuoti elektrą iš Baltarusijos, o nuo vasario – nepriklausomo elektros tiekėjo leidimą, tačiau importuoti elektrą iš trečiųjų šalių ji gali tik pagal sutartis su tų šalių įmonėmis.
Vėliau rugpjūtį VERT patikslino leidimą dėl Kaliningrado: bendrovė galės importuoti elektrą iš Kaliningrado tik pradėjus šioje srityje veikti atominei elektrinei – jos statybos šiuo metu sustabdytos.
„Spectrum Baltic“ leidimas įsigalioja pradėjus Baltijos atominės elektrinės Kaliningrado srityje komercinį eksploatavimą. Taip pat bendrovė įpareigota pateikti VERT pasirašytą ilgalaikę komercinę sutartį, kuri pagrįstų, kad importuojama elektros energija yra pagaminta Baltijos atominėje elektrinėje Kaliningrado srityje“, – rašyta VERT pranešime.
Jei Latvijos bendrovė nesilaikys teisės aktų, VERT gali sustabdyti leidimo galiojimą ar jį panaikinti.
Rugpjūtį Lietuvoje imta kelti klausimų dėl Latvijos sprendimų atverti savo sieną elektros importui iš Rusijos (kai Lietuva pradės taikyti savo embargą Baltarusijos elektrai po Astravo AE paleidimo) ir potencialiai pirkti Astravo jėgainės elektrą.
Šiame kontekste minėta ir „Spectrum Baltic“, tačiau bendrovės atstovai į BNS klausimą, ar ketina kokiu nors būdu importuoti Astravo AE elektrą, teigė, kad planuoja pakomentuoti padėtį rugsėjo pabaigoje.
Lietuva jau yra priėmusi įstatymą neįsileisti Astravo AE elektros, argumentuodama, kad elektrinė statoma nepaisant saugumo reikalavimų. Minskas tokius priekaištus atmeta.
Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis yra sulaukęs Latvijos ministro pirmininko Krišjanio Karinio patikinimo, kad Latvija nėra nusprendusi pirkti elektros konkrečiai iš Astravo AE.
Latvijos ir Estijos operatoriai – AST ir „Elering“ – „Nord Pool“ biržoje praėjusią savaitę paskelbė parengę metodiką prekybai su Rusija. Lietuvos operatorė „Litgrid“ po to pateikė regioninę prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodiką, taip pat konsultacijų kreipėsi į Europos Komisiją (EK).
„Litgrid“ pažymėjo, kad Latvija su Rusija turi tik vieną liniją ir gali būti problemiška užtikrinti regioninio tiekimo saugumą. Pasak Lietuvos operatorės, prekyba turint tik vieną liniją neigiamai veiktų kitų šalių patikimumą ir mažintų pralaidumus, skirtus vidinei ES prekybai per dieną. Diskusijos tęsiamos toliau.
Šiuo metu Baltijos šalių prekyba su trečiosiomis šalimis vykdoma išimtinai per Lietuvos sieną.
