Apie tai skelbiama visuomenininko Skirmanto Malinausko „Youtube“ kanale. Savo ruožtu prokuratūra dėl G. Ciunio galimai įvykdytų seksualinių nusikaltimų pradėjo ikiteisminį tyrimą. Vaiko teisių gynėjai akcentuoja, kad seksualinis smurtas – itin jautri tema. Tai viena iš smurto formų, kuri vis dar sunkiai atpažįstama ir įrodoma, nes dažnai nukentėjusieji slepia savo išgyvenimus, nedrįsta apie tai kalbėti ir kreiptis pagalbos, baiminasi neigiamos visuomenės reakcijos.
Vien šiemet seksualinį smurtą galėjo patirti 253 vaikai
Vaiko teisių gynėjų duomenimis, vien per praėjusius metus mūsų šalyje nuo seksualinio smurto galimai nukentėjo 332 vaikai, iš kurių – 223 mergaitės ir 99 berniukai. Šiais metais seksualinį smurtą galimai patyrė jau 253 vaikai.
„Remiantis psichologų įžvalgomis, nebūtinai berniukų nuo seksualinio smurto nukenčia mažiau, tiesiog jie labiau drovisi prisipažinti ir dažniau linkę apie tai nutylėti“, – pažymima.
„Vaiko teisių gynėjai, reaguodami į kiekvieną gautą pranešimą dėl galimai pažeidžiamų vaiko teisių, kasdien stengiasi, jog visi vaikai mūsų šalyje turėtų galimybę augti rūpestingoje, mylinčioje ir palaikančioje aplinkoje, kurioje netoleruojamas smurtas, sukuriamos sąlygos vaikui jaustis laimingam ir apsuptam žmogiško ryšio bei šilumos.
Sužinoję apie galimą vaiko teisių pažeidimą, įskaitant ir bet kurios formos smurtą prieš vaiką, vaiko teisių gynėjai vertina kiekvieną individualią situaciją: bendrauja tiek su vaikais, tiek su suaugusiais – išklauso jų nuomones, aptaria galimų problemų priežastis, pasirūpina vaikų saugumu, inicijuoja nukentėjusiems ir jų artimiesiems reikalingą pagalbą. Smurtą patyrusiems žmonėms siūloma įvairiapusė pagalba: psichologinė-emocinė parama, psichoterapija, organizuojamos medicinos paslaugos“, – teigia tarnybos atstovai,
Pabrėžiama, kad nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams gali būti sunku įvertinti, kas įvyko, suprasti savo emocijas ir nuspręsti, kaip reikėtų elgtis toliau, todėl jiems reikalingas ne tik artimųjų dėmesys, supratimas bei palaikymas, bet ir itin profesionali ir laiku suteikta specialistų pagalba.
Tokia pagalba prieinama ir Lietuvoje – čia veikia vienintelis specializuotas vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centras „Užuovėja“, kuriame sutelktos visos paslaugos, reikalingos tiriant seksualinio smurto prieš vaikus atvejus bei teikiama nemokama kompleksinė pagalba tiek vaikams, nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos, tiek kartu emociškai išgyvenantiems jų šeimos nariams.
Dažniausiai smurtaujama artimoje aplinkoje
Nuo 2016 m. veikiantis Globos namų „Užuovėja“ Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centras jau sulaukė beveik 2000 pagalbos prašymų.
Kreipiamasi tiek dėl įvairaus amžiaus berniukų, tiek dėl mergaičių.
„Didžioji dalis vaikų, kurie patenka į mūsų pagalbos centrą, yra mažamečiai – vaikai iki 14 metų. Apie 16-18 procentų – ikimokyklinukai. Jie yra patys pažeidžiamiausi, nes nesupranta, kad tai, kas vyksta, yra prievarta. <...> Net pusės metų kūdikį esame turėję.
Nėra kažkokio vieno vaikų tipo, kurie nukenčia nuo prievartos. Pagalba suteikiama skirtingo amžiaus, skirtingo šeimos socialinio statuso vaikams“, – sako centro psichologė Vilma Palaukienė.
„Užuovėja“ pagalbos centras vienu metu gali priimti 10 vaikų. Jei vaikas yra ikimokyklinio amžiaus, jis gali gyventi su jį lydinčiu asmeniu.
„Kas savaitę maždaug po 10 vaikų ir turime“, – nurodo V. Palaukienė.
Dažniausiai į centrą patekę nepilnamečiai seksualinį smurtą patiria artimoje aplinkoje. Vidutiniškai apie 80 procentų atvejų vaikas nukenčia nuo asmens, kurį gerai pažįsta ir pasitiki.
„Toks traumavimas yra sudėtingiausias. Jeigu vaikas nukenčia artimoje aplinkoje, tikėtina, kad trauma yra kartotinė. Jis ne vieną kartą, bet vis nukenčia, nes neturi į ką kreiptis pagalbos.
Kalbant apie paauglius, būna užpuolimo atvejų – jie gali patirti smurtą eidami į vakarėlį, naktiniame klube ar net gatvėje. Labai svarbu, kad vaikas galėtų sugrįžti į saugią šeimą, į rūpestingą aplinką ir gauti pagalbą. Tačiau seksualinė prievarta yra sudėtingas traumavimas, kuris paveikia visas gyvenimo sritis“, – nurodo specialistė.
Pagalbos centre „Užuovėja“ yra suteikiama trumpalaikė nakvynė iki 3 parų, jei to reikia nukentėjusiam nepilnamečiui. Vaikui suteikiamos ir specializuotos paslaugos – psichologinė pagalba, vaiko psichologinis įvertinimas dėl patirto psichologinio smurto, taip pat ir paslaugų dalis, susijusi su ikiteisminiu tyrimu.
„Jeigu vaikui yra reikalinga teisinė apklausa, ji vyksta mūsų pagalbos centre. Turime atskirą vaikų apklausos kambarį, kur apklausos paprastai vyksta nuotoliniu būdu. Tai reiškia, kad teismas gali vykti kitame mieste, pas mus jis su psichologo pagalba yra apklausiamas. Tai yra teismo proceso dalis. Taip pat dažnai reikalinga teismo medicinos eksperto apžiūra.
Tuomet vaikui sudaromas tolimesnės pagalbos planas – rekomendacijos, kurios yra perduodamas institucijoms arba tėvams, kurie tą pagalbą toliau organizuoja“, – aiškina V. Paliaukienė.
Seksualinį smurtą patyręs vaikas į „Užuovėja“ pagalbos centrą gali patekti esant įstatyminio atstovo prašymui, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prašymui arba teisėsaugos pareigūnų prašymui.
Viešumas gali užkirsti kelią prievartai
Seksualinė prievarta paveikia visas vaiko funkcionavimo sritis – gali sutrikti miegas, socialiniai santykiai su bendraamžiais, mokymosi pasiekimai, atsirasti sveikatos sutrikimų ar fizinės sveikatos pokyčių.
„Tai yra labai rimtas traumavimas. Pasekmės plačiai pasklinda, o iš to plaukia nepriimtinas, nepageidautinas vaikų elgesys, fizinės, psichikos sveikatos pokyčiai. Jie kartais prieš kitus vaikus pradeda smurtauti, naudoti seksualinę prievartą. Kiekvienam tai pasireiškia skirtingai, bet fiksuojame vaiko elgesio pokyčius“ , – centro psichologė.
Kalbėdama apie seksualinio smurto užkardymą V. Paliaukienė pažymėjo edukacijos svarbą: „Kad vaikai žinotų, koks žmonių elgesys yra netinkamas. Nes mažamečiai nesupranta, kas įvyko. Jiems kartais tėvai pasako, kad taip daro visi tėvai, kurie savo vaikus myli. Ir vaikui tai atrodo normalu, nes jis nežino, negali suprasti, kad tai yra nusikaltimas. Kad vaikas mokėtų atpažinti, kad žinotų kūno saugumo taisykles, kad jo kūnas priklauso jam, kad jo niekas negali liesti, svarbu juos šviesti.
Tam, kad prievarta baigtųsi, kartais užtenka vien to, kad smurtautojas įtars, kad žinia kažkur pasklis ir jis liaująsi tęsti savo elgesį. Taip pat labai svarbu, kad suaugusių asmenų dalis, kurie yra šalia vaiko, gebėtų atpažinti ir žinoti, kaip nutinka tokios situacijos“.
„Nepamirškime, jog kiekvienas galime padėti sustabdyti smurtą prieš vaikus. Pastebėjus pernelyg seksualizuotą vaiko elgesį, staigų susidomėjimą seksualinėmis temomis, polinkį žaisti seksualinius žaidimus, uždarumą ar nenorą bendrauti, fizinės ir emocinės sveikatos pablogėjimą, savęs žalojimą – galima įtarti, kad prieš vaiką yra ar buvo smurtaujama, todėl prašome nelikti abejingiems ir visada pranešti šią informaciją bendruoju pagalbos telefonu 112 arba vaiko teisių gynėjams, kurie visuomet pasiruošę išklausyti, pakonsultuoti, patarti ir padėti“, – teigia Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai,
Tarnyba kviečia ir vaikus, ir suaugusiuosius pasinaudoti nemokamų konsultacijų tel. nr. 8 800 10800 ir el. p. adresu [email protected] galimybe – ją teikia neseniai pradėjusi veikti Vaiko teisių linija, į kurią kiekvienas paskambinęs ar parašęs gali konsultuotis ir gauti rūpimą informaciją visais vaiko teisių apsaugos klausimais bei pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg
)
