Dar gerokai iki pandemijos mano mirusį brolį kremavo: iki šiol "viduje" nesu brolio palaidojęs, jis paprasčiausiai - kažkur pradingo. O va, palaikų nuotraukos tikrai niekam nereikalingos: užteks prisiminimų iš tų laikų, kada bendravote gyvi. Argi jausitės gerai, matydami skausmo, kančios iškankinto žmogaus atvaizdą, kad ir labai kokybiškai kosmetiškai pagrąžintą.