O ir vilioja kitos Europos valstybės, kuriose mokesčiai mažesni, pigesnis pragyvenimo lygis ir šiltesnis klimatas. Skaičiuojama, kad vienas baltarusių IT specialistas Lietuvos biudžetą per metus vidutiniškai papildo 20-ia tūkstančių eurų.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Baltarusės Darija ir Nadzeya šiuo metu gyvena Vilniuje. Darija Lietuvoje apsistojo 2021-ųjų gruodį, jos draugė Nadzeya atvyko dar anksčiau. Merginos pabėgo nuo Lukašenkos režimo ir kartu su šeimomis gavo čia prieglobstį.
Darija ir Nadzeya informacinių technologijų specialistės. Jos abi atvirauja, kad Lietuvoje neužsibus, tuojau sparnus kels į išsvajotą Londoną.
„Aš planuoju palikti Lietuvą šiais metais, procesai dar vyksta, bet, tikiuosi, man pavyks per kelis mėnesius. <...> Ten daugiau darbo galimybių, daugiau galimybių tapti legalia tos šalies piliete. Lietuvoje yra bėda, kad net po 10-ies metų, aš negalėsiu gauti pilietybės, nes esu iš Baltarusijos ir tai draudžiama“, – pasakojo Darija Samardak.
Bijo, kad lieps išvykti
Merginos labai bijo, kad vieną dieną Lietuva joms ir kitiems baltarusiams, kurie turi leidimus gyventi mūsų šalyje, parodys duris ir lieps išvykti iš šalies.
„Keli mano kolegos turi palikti Lietuvą, nes leidimai gyventi buvo atšaukti. Jie nieko negali padaryti. <...> Aš labai nerimauju dėl savo ateities Lietuvoje. Aš turiu čia prieglobstį, bet vietos valdžia kalba daug blogų dalykų apie baltarusius, aš nežinau, kada tai palies politinius pabėgėlius. Dėl to noriu palikti Lietuvą“, – teigia Nadzeya Savitskaya.
Nadzeya pasakoja, kad jau apie 10 jos kolegų – aukščiausio lygio IT specialistų – išvažiavo iš Lietuvos. Baltarusiai renkasi Lenkiją, Ispaniją, Graikiją, Vokietiją. Esą daugiau jos bendradarbių pasiliktų Lietuvoje, jei baltarusių negąsdintų pavyzdžiai, kai leidimai gyventi nėra pratęsiami.
„Mes jaučiamės kaip narve, mes nieko negalime padaryti dėl dabartinės situacijos“, – sako N. Savitskaya.
Dar Sauliaus Skvernelio Vyriausybė po neteisėtų rinkimų Baltarusijoje pradėjo kviesti Lukašenkos režimo persekiojamas Baltarusijos informacinių technologijų įmones kurtis Lietuvoje. Lietuvos Vyriausybė tada pradėjo kurti palankesnes sąlygas verslui.
„O konkuruojame visos tarpusavyje šalys, nes mums tų specialistų trūksta“, – tada kalbėjo buvęs ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius.
Skaičiai mažėja drastiškai
„Rekvizitai.lt“ duomenys rodo, kad „Wargaming Vilnius“, baltarusių bendrovėje, kurią po neramumų Baltarusijoje pavyko persivilioti į Lietuvą, pirmosiomis šių metų sausio savaitėmis dirbo 835 darbuotojai, per metus darbuotojų skaičius sumažėjo drastiškai – net dešimtadaliu. Apie tai rašo ir užsienio žiniasklaida. Panašias tendencijas galima stebėti ir kitose bendrovėse.
„Du metus dirbusi darbuotoja išėjo į dekretą, ruošėsi gimdyti vaikelį Lietuvoje, gavosi taip, kad buvo atšauktas leidimas dirbti ir gyventi Lietuvoje. Nors tam priežasčių, kaip mes matom, tikrai nebuvo. Priežastis buvo ta, kad ji baigusi universitetą gavo paskyrimą ir dirbo gaisrinės tarnyboje ekonomiste“, – aiškino „SaM Solutions“ vadovas Ramūnas Adamonis.
Informacinių technologijų bendrovės „SaM Solutions“ vadovas pasakoja, kad iš Lietuvos padalinio Baltarusijos darbuotojai keliasi į kitų šalių filialus.
„Netekom kažkur 10, gal daugiau šiek tiek darbuotojų ryšium su eilę faktorių. <...> Daug kas pasirinko kaip šalį Lenkiją, ten yra mūsų filialas, dalis, pora išvažiavo į Portugaliją, nemažai svarsto į Vokietiją“, – pasakojo R. Adamonis.
Migracijos departamento duomenys rodo, kad aukštos kvalifikacijos baltarusių per 2024-uosius metus sumažėjo nuo 4020-ies iki 3605.
„Sustiprintos baltarusių patikros, kurias atlieka migracijos departamentas: tikrinama jų praeitis, jų galimi ryšiai su tarnybomis Baltarusijos. <...> Pernai apie 1000 atvejų, kai dėl tų neaiškių ryšių neišduodami leidimai, dėl galimų padidintų grėsmių. Neišduodami, panaikinami leidimai gyventi“, – sakė migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.
Retai išduodamos vizos
Migracijos departamentas pabrėžia, kad dirbančių baltarusių mažėja ir dėl to, kad Baltarusiams labai retai išduodamos Šengeno vizos.
„Tai yra nestabili migracijos politika. Vieną dieną sakome, kad kviečiame baltarusių specialistus į Lietuvą, kita dieną mes griežtiname migracijos politiką, ir šiek tiek ribojame tuos srautus“, – teigė „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
„Susiduria su tuo dideliu neaiškumu, su nepasitikėjimu, jie nežino, ar bus pratęsti leidimai, ar nebus pratęsti leidimai, ką jie galės, ar turės daryti rytoj“, – pridūrė „Infobalt“ vadovas Simonas Černiauskas.
Verslas pabrėžia, kad baltarusių specialistus atbaido ir valdžios kalbos apie progresinius mokesčius, kai daugiau uždirbantys valstybei sumoka daugiau. Baltarusiams svarbu ne tik mažesni mokesčiai, ar lengviau gaunami leidimai. Dalyje užsienio miestų ir pragyvenimas pigesnis, ir klimatas šiltesnis nei Lietuvoje. Daugiau saulės, šilumos, gero oro ir galimybių.
„Šalia mes turime Lenkijos rinką su labai dideliais poreikiais, taip pat ta pati Vokietija yra šalia. <....> Lietuva nebėra ta pigi ir nebebus pigi šali“, – kalbėjo S. Černiauskas.
Daugiau sužinokite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
