Labai įdomu ar Aukščiausiųjų Aukščiausiąjam žinomas kitas būdas be lakstymo dviračiu įgyti Lietuvos žmonių pagarbą ir tikėjimą rytdiena?

Kiek galima tyčiotis iš neįgalių žmonių prikūrė direktorių bele kiek o tam neįgaliam lieja ašaros

bučiuok kitos valstybės vėliavą

Eugenijus Ostapenko - Dviratukas





Vejuosi aš vėją
Per žydinčią pievą
Prie upės sraunios
Nėra ko liūdėti
Man reikia skubėti
Kol dar nėr lietaus
Taip lėkti lengva
O gal nelengva
Nė pats nežinau
Bet aš važiuoju
Minu į priekį
Greičiau, greičiau


Dviratukas mano
Niekaip nesustoja
Aš minu į priekį ir dainas dainuoju
Pro ausis vėjelis švilpia tyliai tyliai
Kai du sunkiai mina
Greitai aš važiuoju


Per proskyną miško
Per taką išmintą
Žmonių ir žvėrių.
Vejuosi aš vėją
Ir debesį pilka
Į saulę lekiu.
Įdegt suspėjo
Pečiai ir skruostai
O kremo nera.
Minu į priekį
Ir mišką uostau
Palaima tikra.


Dviratukas mano
Niekaip nesustoja
Aš minu į priekį ir dainas dainuoju
Pro ausis vėjelis švilpia tyliai tyliai
Kai du sunkiai mina
Greitai aš važiuoju

Aš tik vežimėliu galiu kur nors pajudėt. Pone medinuk, ką paistai! Atsisėsk vietoj manęs, kaiwnet nusikakot negali pats, ir vaipykis tada ant keturračio, dviračio rankomis varomo. Gauk ubago išmoką. Tada pažiūrėsim, ar tavo dukrelė mokysis šveicarijose. Ar pats išgyvensi, medžio nuograuža? Negražu, bet užkniso tas maivymasis.

P.z.d.c. didesnio nupušimo nebebus.gal.

Viskas dėl paukščiuko, o autobusų kaimuose beveik nebeliko.

Kam jam ta Apsauga

įtraukusis judumas kokie mieli naujadarai

Tu gitanai atsargiai tave medžioja anūkas būk budrus