Lietuvoje jau yra naujas sraigtasparnis – juo stebės į Kaliningradą vykstančius traukinius

Pasak pasieniečių, tai bus pirmasis sraigtasparnis, kuris be sustojimo galės palydėti traukinį į Kaliningradą, mat iki šiol pasieniečių turimi orlaiviai to padaryti negalėjo. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Negavus ES finansavimo „dronų sienai“ VSAT vadas sako, kad bus ieškoma kitų šaltinių

Lietuvoje gali atsirasti brangiai apmokamų darbo vietų – ekspertai skatina valdžią paskubėti

Baltarusiai rado būdą, kaip teisėtai įvažiuoti į Lietuvą: „Susikūrėme didžiulę problemą“

Modernų sraigtasparnį pasieniečiai įsigijo už 11 milijonų eurų. Tokiu sraigtasparniu jie seks traukinius, važiuojančius tranzitu į Kaliningradą. 

Iš viso pasieniečiai įsigijo tris tokius modernius sraigtasparnius. Tai jau antras šiemet pasieniečiams įteiktas sraigtasparnis, pasieniečių pavadintas „Xrėjumi“. Šiemet jau gautas jo brolis, pavadintas „Viskiu“. Dar vienas sraigtasparnis pareigūnus turėtų pasiekti liepos mėnesį.  

„Pasieniečiai darys viską tam, kad užtikrintų Lietuvos ir Europos Sąjungos piliečių saugumą vykdant Kaliningrado tranzitą per Lietuvos teritoriją“, – tikino pasieniečių vadas Rustamas Liubajevas.

Lydės traukinius į Kaliningradą

Šiuo sraigtasparniu pasieniečiai seks į Kaliningradą riedančius traukinius per visą šalį. 

„Per visą laikotarpį mums pavyko išvengti rimtesnių problemų. Pasitaiko atvejų, kai traukiniai dėl rimtų techninių problemų sustoja“, – sakė pasieniečių vadas. 

Šiuo metu traukiniai iš Rusijos į Kaliningradą rieda 3-4 kartus per dieną. 

„Šis sraigtasparnis sugebės – pirmasis sugebės – visą maršrutą praskristi „nuo iki“. Tai yra lydėti traukinį nuo pat sienos kirtimo į Lietuvą iki kirtimo į Kaliningrado sritį. Tai integruota sistema, kuri apima ir stebėjimo įrangą žmonių aptikimui ir gelbėjimui“, – aiškino pasieniečių atstovas Rolandas Volskis.

Ankstesni sraigtasparniai to nesugebėdavo – neužtekdavo degalų bako. Pasak pasieniečių, traukinio sekimas užtrunka ilgiau, nei sraigtasparnis galėtų nuskristi. Tenka skristi lėtai, traukinio greičiu – 3-4 valandas. 

„Nes traukinį reikia lydėti visą maršrutą, kad niekas neiššoktų, nieko neišmestų, būtų kontroliuojamas visą laikotarpį, kol vyksta per Lietuvą“, – sakė R. Volskis.

Pasieniečiai pripažįsta, kad rimtų incidentų nepasitaiko. Dažniau tarnyboms tenka tikrinti sustojusius traukinius arba tuos traukinius, kuriuose dingsta palydovinis ryšys.   

Pasieniečiai lydi ne visus šalį kertančius traukinius – iki 10 procentų, tačiau sako, kad turi savo algoritmus, kurie traukiniai gali kelti riziką.

Įsigijo iš ES paramos

Sraigtasparnį, pavadintą vardu „Xrėjus“, apžiūrėjęs vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius pabrėžė, kad šis sraigtasparnis iš Europos Sąjungos paramos. 

„Tai labai geras pavyzdys, kai mes bendrai su Europos Sąjunga stipriname ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos saugumą“, – sakė ministras. 

„Mes žinome, kad Lietuva susiduria su didžiule problema pasienyje ir Europos Sąjunga norėjo pademonstruoti praktinį solidarumą su Lietuva“, – teigė Europos Komisijos atstovė Beate Gminder.

Iš viso Europos Sąjunga skyrė 25 milijonus eurų Lietuvai, kad ši stebėtų tranzitą į Kaliningradą. 

Iš viso pasieniečiai dabar turės 8 sraigtasparnius, kiekvienas naujas sraigtasparnis turės savo užduotį.

Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.              

Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia: