Šių metų liepą šalyje buvo kiek daugiau nei 195 tūkstančiai užsieniečių, o metų pradžioje – beveik 190 tūkstančių.
Gausiausią užsieniečių bendruomenę Lietuvoje ir toliau sudaro ukrainiečiai – iš viso 85 579 asmenys. Didžioji dalis jų Lietuvą pasiekė pernai prasidėjus ir šiemet tebesitęsiant Rusijos invazijai į šią šalį.
Labiausiai per metus Lietuvoje išaugo baltarusių bendruomenė. Metų pradžioje šalyje gyveno šiek tiek daugiau nei 48 tūkst. baltarusiai, o rugsėjo 1 d. jų buvo daugiau kaip 60 tūkst.
Nežymiai Lietuvoje padaugėjo Rusijos piliečių. Metų pradžioje šalyje gyveno 15 706 rusai, rugsėjo 1 d. – 16 179. Didžioji dalis jų – 8571– yra nuolatiniai Lietuvos gyventojai, čia gyvenantys porą ir daugiau dešimtmečių.
Kaip rodo Migracijos departamento statistika, įtaką užsieniečių skaičiaus Lietuvoje gausėjimui turi ir kur kas mažesnės grupės. Pavyzdžiui, ketvirta pagal dydį šalyje Kirgizijos piliečių grupė šiemet pagausėjo daugiau nei dusyk – nuo 1960 šios šalies piliečių metų pradžioje iki 4172 kirgizų rugsėjo mėnesį. Panašia proporcija daugėjo ir Uzbekistano piliečių: nuo 1834 šių metų pradžioje iki 4141 rugsėjį. Dabar tai penkta pagal dydį užsieniečių grupė mūsų šalyje.
Kitų užsienio piliečių grupės yra ne tokios gausios. Lietuvoje gyvena daugiau kaip po 3 tūkst. Tadžikistano bei Indijos piliečių, daugiau kaip po 2 tūkst. – azerbaidžaniečių bei kazachų, beveik 2 tūkst. kartvelų, apie pusantro tūkstančio turkų, šiek tiek mažiau moldavų.
Migracijos departamento duomenimis, beveik 50 proc. visų Lietuvoje esančių užsieniečių į šalį atvyko dirbti – dažniausiai tai yra tarptautinių tolimųjų reisų krovinių bei keleivių vežėjai, statybos ir kitų pramonės paslaugų sektorių darbuotojai.
„Metų pradžioje stebėjome šiek tiek sulėtėjusią užsienio darbuotojų imigraciją į Lietuvą. Galbūt tai lėmė tuo metu sklandžiusios kalbos apie artėjančią recesiją. Visgi pavasarį teikiamų prašymų išduoti leidimus gyventi tempas vėl paspartėjo, todėl per liepą ir rugpjūtį užsieniečių Lietuvoje padaugėjo 7 tūkstančiais“, – situaciją apžvelgė departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Mažiau kvalifikuoto darbo pagrindu leidimus laikinai gyventi Lietuvoje rugsėjo 1-ąją iš viso turėjo 97 925 užsieniečiai. Dar 6 258 užsieniečiai Lietuvoje dirbo aukštos kvalifikacijos darbą.
Pastebima, jog Lietuvoje daugėja ir studijuojančių užsieniečių. Rugsėjo 1-osios duomenimis, leidimus laikinai gyventi mokslo ar studijų pagrindu mūsų šalyje turėjo 5385 užsieniečiai. Pernai tuo pat metu tokių asmenų buvo 4405.
Europos Sąjungos (ES) aktyvuotu laikinosios apsaugos mechanizmu, kuris suteikiamas dėl Rusijos agresijos iš savo šalies pasitraukusiems Ukrainos karo pabėgėliams, naudojosi 49 870 užsieniečiai. Daugiausiai tai yra Ukrainos piliečiai ir jų šeimos nariai.
Rugsėjo 1-osios duomenimis, šeimos susijungimo pagrindu leidimus laikinai gyventi Lietuvoje turėjo 12 126 užsienio šalių piliečiai.
