Pagrindiniais dezinformacijos taikiniais išliko Lietuvos narystė NATO ir Europos Sąjungoje, Aljanso pajėgumų stiprinimas Baltijos regione, dvišaliai ir tarptautiniai santykiai, energetinės nepriklausomybės siekis, ekonominis stabilumas, istorija bei socialinės apsaugos užtikrinimas.
Praėjusių metų kovą, kai įvestas karantinas, informacinių incidentų skaičius išaugo 179 proc., o balandžio – 323 procentais. Dažniausiai fiksuotos sąmokslo teorijos, kurias išnaudodamos socialinius tinklus kaip pagrindinę platformą skleidė naujai susikūrusios viešos grupės, „antivakseriai“, pavieniai vartotojai ar organizacijos.
Platinta tikrovės neatitinkanti informacija neva COVID-19 yra dirbtiniu būdu sukurtas virusas ir JAV slaptųjų tarnybų biologinis ginklas. Spekuliuota apie tariamus farmacijos kampanijų ar vyriausybių planus, pradėti masinę gyventojų vakcinaciją ir 5G tinklo plėtrą prisidengiant pandemiją.
COVID-19 situacija taip pat paskatino aktyvų trečiųjų šalių bei nevalstybinių veikėjų įsitraukimą skleisti abejonėms ir neigiamo pobūdžio žinutėms apie viruso gydymą, įvairių valstybių bei tarptautinių organizacijų pastangas krizei suvaldyti.
Iš viso nuo 2020 metų pradžios iki birželio 1 dienos nustatyti 1484 incidentai, susiję su COVID-19 situacijos valdymu Lietuvoje ir užsienyje.
Pasauliniu mastu Kremliaus koordinuojami informaciniai kanalai siekė pasinaudoti pandemija Rusijos tarptautinio įvaizdžio gerinimui, jai taikomų sankcijų per Jungtines Tautas panaikinimui, įtakos Europoje atkūrimui ir stiprinimui, pasitikėjimo ES ir NATO mažinimui, Europos vienybės bei tarpusavio priešpriešos kurstymui.
Antrąjį praėjusių metų pusmetį identifikuoti 1928 į svarbiausius Lietuvos valstybės sektorius orientuoti priešiškos informacinės veiklos atvejai. Daugiausia jų susiję su gynyba, užsienio politika, ekonomika ir energetika.
Be kita ko, Lietuvai suabejojus rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykusių rinkimų skaidrumu ir išreiškus paramą vienai iš opozicijos lyderių Sviatlanai Cichanovskajai, prieš Lietuvą pradėtas vykdyti plataus masto informacinis spaudimas. Lietuva kaltinta kišimusi į Baltarusijos vidaus reikalus, protestų prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą organizavimu, rėmimu ir finansavimu.
Nuo 2020 metų pradžios prieš Lietuvą, NATO ir sąjungininkus įvykdyta dešimt priešiškų informacinių operacijų, iš kurių septynios – susidedančios iš informacinių ir kibernetinių incidentų. Šios operacijos sietinos su dėl COVID-19 įvestu karantinu, Lietuvos ir Lenkijos iniciatyva dėl nedemokratinių rinkimų Baltarusijoje ir Seimo porinkiminiu periodu bei valdžios perdavimo procesu.
Kariuomenės teigimu, pernai priešiškos informacinės operacijos išsiskyrė platesniais mastais bei aukštesniu pasirengimo, žinių apie nacionalinius ir tarptautinius procesus lygiu.
Atakoms dažniausiai naudotasi internetinių portalų, socialinių tinklų ir elektroninio pašto kanalais.. Kibernetinių incidentų metu buvo įsilaužiama, neteisėtai prisijungiama prie regioninių žiniasklaidos, valstybės institucijų ir savivaldybių tinklapių bei imituojami oficialių institucijų elektroniniai laiškai.
