Ugniagesiai gelbėtojai ginkluojasi nauja įranga padėsiančia greičiau ir lengviau gelbėti skęstančiuosius vandenyje. Tik štai kaitinant saulei, kaip aiškina gelbėtojai, vien įrangos negana – reikia ir žmonių sąmoningumo, kurio vis dar trūksta – dažnas į vandenį brenda ir padauginęs alkoholio, ir pervertinęs savo jėgas.
Ugniagesiai gelbėtojai pasitelkia naujutėlaitę įrangą ir skuba gelbėti skęstančiojo. Tiesa, tai tik parodomoji gelbėjimo operacija. Tik ką nusipirkta elektrinė gelbėjimo lenta, kaip aiškina specialistai, padeda gerokai greičiau pasiekti nelaimėlį.
„Ji padeda išsaugoti fizines jėgas gelbėtojui. Be to, gali praplėsti reagavimo atstumą vandenyje, prailginti operacijos laiką vandenyje. Tai įkraunamas elektroninis įrenginys, kuris gali ant vandens dirbti iki valandos laiko“, – sako ugniagesių gelbėtojų atstovas Giedrius Ruočkus.
Ugniagesiai gelbėtojai nauja įranga džiaugiasi, tačiau dalijasi ir liūdna statistika. Pasak ugniagesių gelbėtojų, prieš lipdami į vandenį, žmonės turi įvertinti savo jėgas, ypač turintys lėtinių ligų. Taip pat nešokinėti nuo tiltų į vandenį ir nesimaudyti nežinomose vietose.
„Iš tikro neramina, kad šiandien (kalbėjome ketvirtadienį) mes turime net 38 skenduolius. Mes šiemet išgelbėjome jau 27 asmenis. Nepaisant to, kad esame profesionaliai ir techniškai pažangūs, jeigu žmogus nemokės ir negebės atsakingai elgtis gamtoje, turėdami didelius sunkius automobilius, tikrai negalime atskristi arba atsirasti tam tikroje vietoje ir išgelbėti“, – pabrėžia viršininko pavaduotojas Giedrius Sakalinskas.
Tačiau gelbėtojų ar ugniagesių nepakanka, mat kiekvienam reikėtų žinoti, ką daryti netikėtu ir nenumatytu atveju, jei prireiktų gelbėti skęstantį žmogų, niekas nenori net įsivaizduoti, kas būtų, jei matytume vandenyje skęstantį žmogų ir nežinotume, kaip jam padėti. Kaip elgtis jums, jei prieš save staiga pamatome skęstantį žmogų?
Štai ką, pasak JAV plaukimo mokyklų asociacijos ir Amerikos Raudonojo Kryžiaus, turėtumėte daryti, jei kas nors skęsta.
Skęsti akimirksniu gali bet kokio amžiaus ir plaukimo įgūdžių turintys žmonės. Skęstantis žmogus dažnai būna tylus, jis nemosikuoja ir nesiblaško. Atrodo, kad skęstančiajam sunku judėti ir išlaikyti galvą virš vandens.
Amerikos Raudonasis kryžius teigia, kad kiti požymiai ir indikatoriai yra šie: asmuo vandenyje yra vertikaliai arba spaudžia rankas prie šonų. Skęstantis žmogus negali šauktis pagalbos.
Kaip padėti skęstančiajam?
Specialistai rekomenduoja laikytis šios taisyklės – bandykite pasiekti arba kažką numeskite įsikibti, tačiau jokiu būdu nepulkite paskui. Amerikos Raudonojo Kryžiaus organizacijos teigimu, jei eisite į vandenį padėti į bėdą patekusiam žmogui, galite taip pat nuskęsti.
Vietoj to stenkitės skęstančiajam duoti plūduriuojantį įtaisą arba surasti daiktą, kuriuo būtų galima jį pasiekti ir ištraukti iš vandens. Jei skęstantįjį reikia ištraukti iš vandens, saugu prieiti iš nugaros, kad jis nepatrauktų gelbėtojo į vandenį.
Kuo greičiau įspėkite pagalbos tarnybas ir netoliese esančius gelbėtojus.
Jei nukentėjusysis nekvėpuoja, reikia atlikti dirbtinį kvėpavimą, taip padidinsite tikimybę išgyventi, kol atvyks gelbėjimo tarnybos.
Reikėtų įvertinti, ar nukentėjusysis neturi antrinio skendimo požymių, kuris pasireiškia, kai į plaučius patenka vandens, galinčio sukelti uždusimą po kelių valandų.
Pakrančių apsaugos tarnyba žurnalui „Coast Guard's On Scene“apibūdino tokius galimus instinktyvius skendimo būdus:
1. Išskyrus retus atvejus, skęstantieji fiziškai negali šauktis pagalbos. Kvėpavimo sistema yra skirta kvėpuoti laisvai. Kalba yra antrinė arba pridėtinė funkcija, todėl norit šaukti reikia įkvėpti.
2. Skęstančio burna pakaitomis panyra po vandeniu ir vėl išnyra virš vandens paviršiaus. Skęstančio žmogaus burna neiškyla virš vandens paviršiaus pakankamai ilgai, kad jie galėtų iškvėpti, įkvėpti ir išsikviesti pagalbą.
3. Skęstantieji negali mojuoti pagalbos rankomis. Gamta instinktyviai verčia juos ištiesti rankas į šonus ir prispausti vandens paviršių. Spausdami vandens paviršių, skęstantieji gali panaudoti savo kūną, kad galėtų iškelti burną iš vandens ir kvėpuoti.
4. Per instinktyvią skendimo reakciją skęstantieji negali savanoriškai kontroliuoti savo rankų judesių. Fiziškai vandens paviršiuje besikaunantys skęstantieji negali nustoti skęsti ir atlikti judesių, pavyzdžiui, mojuoti pagalbos rankomis, judėti link gelbėtojo ar siekti gelbėjimo įrangos.
5. Nuo instinktyvios skendimo reakcijos pradžios ir pabaigos žmonių kūnai vandenyje lieka vertikaliai. Laukdamas pagalvos skęstantysis virš vandens paviršiaus gali išlikti 20-60 sekundžių, kol plaučiai neprisipildys vandens.
Būdami vandenyje atkreipkite dėmesį į šiuos kitus skendimo požymius:
- Galva žemai vandenyje, burna vandens lygyje;
- galva atlošta atgal, o burna atvira;
- akys stiklinės ir tuščios, nesugebančios sutelkti dėmesio;
- užmerktos akys;
- plaukai virš kaktos ar akių;
- kojos nenaudojamos, vertikalios;
- hiperventiliacija arba dusulys;
- bandymas plaukti tam tikra kryptimi, bet nepavyksta pasistūmėti į priekį;
- bandymas apsiversti ant nugaros;
- atrodo, kad lipa nematomomis kopėčiomis.
Taigi, jeigu jūsų vaikas ar draugas plaukioja toli nuo kranto ir iš pirmo žvilgsnio atrodo viskas gerai – nebūkite tokie tikri. Kartais svarbiausias požymis, kad kažkas skęsta yra tai, jog žmogus neatrodo kaip skęstantysis. Jei staiga šalia krykštavę vaikai nustojo triukšmauti – pasižvalgykite ar nuplaukite pažiūrėti, nes dažnai tai gali būti skendimo pradžia.
Kad būtumėte tikri, jog artimieji saugūs, šūktelėkite, ar jiems viskas gerai. Jei plaukiodamas žmogus atsakys – taip ir yra, o jei tik tuščiai spoksos į jus – turite mažiau nei 30 sekundžių, kad nuplauktumėte ir jį išgelbėtumėte.
