Vidaus reikalų ministerija (VRM) teigia, kad Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 3,5 tūkst. nelegalių migrantų. Didžioji dalis jų yra įkurdinti penkiuose apgyvendinimo centruose Vilniuje, Rukloje, Pabradėje, Kybartuose ir Medininkuose.
Lietuvoje – bent 28 besilaukiančios migrantės
Skaičiuojama, kad iš šalyje esančių migrantų bent 28 yra besilaukiančios moterys. Pabėgėlių priėmimo centras tv3.lt nurodo, kad daugiausiai jų gyvena Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre. Čia iš viso yra 760 gyventojų, 15 iš jų yra nėščios moterys.
Devynios nėščiosios gyvena Naujininkuose esančioje migrantų apgyvendinimo vietoje, iš viso čia yra 179 gyventojai.
„Konsultacija vykdoma tiek Rukloje, tiek Naujininkuose: atliekama pirminė apžiūra, imami kraujo tyrimai, vyksta mokymai apie pasiruošimą gimdyti, kūdikio priežiūrą, mitybą. Planiniams patikrinimams ar esant komplikacijoms nėščiosios visada vežamos į sveikatos priežiūros centrus“, – rašoma tv3.lt pateiktame komentare.
VRM duomenimis, dar keturios nėščiosios gyvena Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) padaliniuose – Medininkų užsieniečių registracijos centre ir Pasieniečių mokykloje bei Pabradės užsieniečių registracijos centre.
Dar rugsėjo pradžioje socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė teigė, kad Lietuvoje buvo žinoma apie 22 nelegaliai į Lietuvą patekusias moteris.
Nėštumai įvairūs
Migrantų apgyvendinimo vietose dirba nevyriausybinių organizacijų savanoriai. Nėščiasias prižiūri ir įvairiais nėštumo klausimais konsultuoja Raudonojo kryžiaus sveikatos konsultantė, akušerė Raminta Kabelkaitė.
Pasak jos, dalis šiuo metu besilaukiančių migrančių į Lietuvą pateko jau pastojusios, tačiau dalis jų pastojo Lietuvoje. Todėl nėščiųjų skaičius migrantų apgyvendinimo vietose nuolat kinta.
Be to, kaip pasakoja R. Kabelkaitė, besilaukiančios migrantės yra apgyvendinamos vienoje vietoje, kad būtų galima efektyviau organizuoti pagalbą, jei jos joms prireiktų.
Pasak specialistės, dalis migrančių į Lietuvą jau atvyko būdamos nėščios, o dalis pastojo Lietuvoje.
„Turime kelias susilaukusias vaikelių, viskas gerai, sveiki ir gyvi mažyliai. Yra tokių, kurios pastojo gana neseniai, būdamos čia, Lietuvoje. Negaliu sakyti, kad vienareikšmiškai būtinai pastoja Lietuvoje, tik tam, kad gautų prieglobstį, ar kad atkeliauja jau pastojusios – nėštumo dydžiai yra įvairūs.
Taip pat buvo atvejų, kai moterys ryžosi nutraukti nėštumus savo noru, galbūt dėl tam tikrų baimių nesaugumo jausmo, nežinomybės, kas toliau bus“, – tv3.lt pasakoja R. Kabelkaitė.
Radonasis kryžius migrantams dalina apsaugos nuo neplanuoto nėštumo priemones. Pasak R. Kabelkaitės, kai kurie žmonės nesupranta, kaip jomis naudotis, todėl jiems reikalingas ir paaiškinimas. Taip, pasak jos, yra ne kiek dėl žinių stokos, bet ir dėl kultūrinių religinių skirtumų.
„Mūsų pareiga yra išdalinti, o ar jie naudojasi, yra jų pasirinkimas“, – sako R. Kabelkaitė.
Kai kurios moterys turi aukštąjį išsilavinimą, puikiai kalba angliškai
Specialistė kol kas dirba su Vilniaus regione apgyvendintomis nėščiosiomis. Ji apžiūri besilaukiančias moteris, susistemina informaciją ir ją pateikia pareigūnams, kad šie žinotų, kurios moterys gali greitai gimdyti ir kad būtų tam pasiruošę.
R. Kabelkaitė pasakoja, kad dirbant su migrantais jai yra reikalingas vertėjas, kuris padėtų susikalbėti su užsieniečiais. Paprastai vertėjai būna vyrai, tad kartais moterims reikia paaiškinti, jog vertėjas reikalingas tam, kad akušerė galėtų kokybiškai atlikti savo darbą.
„Jeigu moteris šiek tiek apnuoginta, prašoma, kad vertėjas vyras nusisuktų arba išeitų iš patalpos. Turėjome situaciją, kada vertėjas buvo nusisukęs, kad nežiūrėtų. Tai, ko prašiau, jis nusisukęs ir nematydamas vertė moteriai. Šiaip visi draugiškai bendrauja, supranta ir priima labai geranoriškai“, – sako R. Kabelkaitė.
Specialistė sako, kad besilaukiančios migrantės konsultacijų metu išreiškia paprastų poreikių – turėti kultūriškai artimo maisto, kiek įmanoma jų kultūroms artimesnes sąlygas.
„Jeigu tai yra nėščios moterys arba šeimos su vaikais, prašo, kad juos perkeltų ten, kur viskas yra vienoje vietoje – po vienu stogu kambarys, sanitariniai mazgai. Tokiu metu, rudenį eiti į dušus praustis ir per lauką eiti į savo gyvenamąjį namelį yra pavojinga sveikatai“, – teigia R. Kabelkaitė.
R. Kabelkaitė sako, kad migrantų apgyvendinimo vietose gyvena įvairūs žmonės. Dažnu atveju nėščiosios konsultacijų laukia, dalis jų turi aukštuosius išsilavinimus arba studijavusios moterys.
„Jos labai laukia vizitų, kada atvažiuosiu, per konsultaciją mes pasiklausome, kaip vaikutis jaučiasi gimdoje, kaip širdutė plaka. Jei jos turi kažkokių nusiskundimų, tuomet tai įtraukiu į poreikių sąrašą perduodu kolegoms, kad situacija būtų kaip greičiau išspręsta.
Jei tai yra medicininiai dalykai, kur reikia detalesnio ištyrimo, tuomet užrašau jas į sąrašą ginekologo apžiūrai. Mūsų susitikimai būna ne tik apie nėštumą ir jo eigą, bet daug ir apie aplinkinius dalykus – prieglobščio prašymą, užimtumą, hobius, šeimas, veiklas ir darbus“, – pasakoja R. Kabelkaitė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nurodo, kad neteisėtai į Lietuvą atvykusiems asmenims yra suteikiamos medicininės paslaugos.
„Stovyklose lankosi mobilios medikų komandos, kurios vertina asmenų sveikatos būklę. Jei gydytojas išrašo medikamentų, jie būna asmeniui pristatyti. Ūmiai pablogėjus sveikatos būklei, kviečiama greitoji medicinos pagalba. Didesnėse apgyvendinimo vietose veikia medicinos punktai, kuriuose dirba šeimos gydytojas ir slaugytojas“, – nurodoma ministerijos svetainėje.
Pilietybė gimimu suteikiama keliais būdais
Kaip nurodo Migracijos departamentas, dažniausiai Lietuvos pilietybė yra įgyjama gimimu. Lietuvoje šis principas Pilietybės įstatyme yra įtvirtinamas keliais būdais.
Vaikas, kurio abu tėvai arba vienas iš jų yra LR piliečiai, gimdamas įgyja LR pilietybę, nesvarbu, ar jis gimė LR teritorijoje, ar už jos ribų. Kai kuriais atvejais vaikai gali turėti ir dvi ar daugiau pilietybių.
Vaikas, kurio bent vienas iš tėvų buvo LR pilietis, tačiau mirė iki vaiko gimimo, gimdamas įgyja LR pilietybę, nesvarbu, ar jis gimė LR teritorijoje, ar už jos ribų.
Asmenų be pilietybės, teisėtai nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, vaikas yra LR pilietis, nesvarbu, ar jis gimė LR teritorijoje, ar už jos ribų, jeigu jis gimdamas neįgijo kitos valstybės pilietybės.
Vaikas, kurio vienas iš tėvų yra asmuo be pilietybės, teisėtai nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, o kitas nežinomas, yra LR pilietis, nesvarbu, ar jis gimė LR teritorijoje, ar už jos ribų, jeigu jis gimdamas neįgijo kitos valstybės pilietybės.
Gimus vaikui, apie jo gimimo faktą reikia pranešti civilinės metrikacijos skyriui. Užsienio valstybėse tokią funkciją atlieka vietiniai šalių civilinės metrikacijos centrai, o pateikus jų išduotą gimimo liudijimą Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei, vaiko gimimo faktas įtraukiamas į apskaitą.
Jeigu vaikas gimė mišrioje šeimoje ir vienas iš tėvų yra Lietuvos pilietis, o kitas – užsienio šalies pilietis, vaikas dažnais atvejais gali turėti dvi pilietybes.
Statistikos departamento duomenimis, nuo šių metų pradžios Lietuvoje buvo aptikti 4237 neteisėtai sieną kirtę migrantai. Didžioji jų dalis – iš Irako.
mo sąlygos valgyti ir gyventi ir daugintis.Lyg nežinojo,kur keliauja. Maža mum dar romų tautybės tinginių ir narkotikų platintojų.
