11 mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies.
129 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą mažiausiai viena doze paskiepyta 220 žmonių.
Ligoninėse nuo COVID-19 šiuo metu gydomi 982 žmonės, 100 iš jų – reanimacijoje. Žmonių ligoninėse, palyginti su ankstesne para, padaugėjo kiek daugiau nei trimis dešimtimis.
Ligoninės ir mirtys
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyta 70 žmonių. Ankstesnę parą tokių buvo kiek daugiau – 113.
66 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Deguonis papildomai tiekiamas 821 žmogui.
Pandemijos piko metu šių metų sausį pacientų skaičiai ligoninėse buvo pasiekę 2,6 tūkst., dėl to teko reguliariai mažinti kitų medicinos paslaugų prieinamumą.
Praėjusią parą mirė po keturis vyresnius nei 60-ies, 70-ies ir 80-ies metų žmones, taip pat du vyresni nei 90-ies ir vienas vyresnis nei 50-ies metų žmogus.
Pilnai paskiepyti buvo keturi iš jų. Šiems žmonėms buvo nuo 70-ies iki 99-erių metų.
Nuo COVID-19 ligos iki šiol iš viso mirė 4810 žmonių, iš jų pilnai paskiepyta – 80. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 9604 mirtys.
Vakcinacija
Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 721 tūkst. 489 žmonės, visiškai vakcinuoti – 1 mln. 596 tūkst. 523 asmenys.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 61,6 proc. žmonių, tarp vyresnių nei 12 metų gyventojų paskiepyta 70,2 proc. žmonių.
Iš viso Lietuva yra sulaukusi per 4,6 mln. skiepų dozių, iš jų sunaudota daugiau nei 3,13 mln. dozių.
Epidemiologinė situacija
14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų toliau kyla ir pasiekė 490,4 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų dalis siekia 6 proc. ir, palyginti su ankstesne para, yra kiek padidėjusi.
Šalyje praėjusią parą atlikta 4680 molekulinių (PGR) ir 5033 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 316 tūkst. 695 žmonės, iš jų tebeserga 12 tūkst. 265.
Kas gali lankyti pacientus?
Daugelyje šalies ligoninių pacientų lankymas galimas tik turint galimybių pasą, europinį COVID sertifikatą arba, kitaip tariant, atitinkant jiems gauti keliamus kriterijus – parodžius dokumentus apie persirgimą, vakcinaciją ar galiojantį neigiamą koronaviruso testą.
Dažnu atveju norint aplankyti artimuosius be minėtųjų sąlygų būtinas atskiras gydytojo leidimas. Vis dėlto nemažai ligoninių dėl COVID-19 situacijos pacientų lankymą apskritai draudžia.
Tiesa, net ir tokiais atvejais be galimybių paso galima lankyti asmens sveikatos priežiūros įstaigose esančių ar globos įstaigose gyvenančių terminalinės būklės asmenis, nepilnamečius iki 14 metų bei nėščiąsias. Bet ir tokiais atvejais reikalingas skyriaus vadovo leidimas.
Lankytojai bet kuriuo atveju turi atitikti tam tikras sąlygas – dėvėti apsaugines veido kaukes, neturėti peršalimo ligų simptomų ir pan. Pacientų lankyti nereikėtų ir jei asmuo turėjo kontaktų su COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) įtariamais ar susirgimo atvejais per paskutines 14 dienų.
Taip pat yra draudžiamas COVID-19 pacientų lankymas, išskyrus terminalinės būklės pacientus.
Kilo protrūkis lankytojams „užnešus“ viruso
Štai Pakruojo rajono ligoninėje, manoma, protrūkis įvyko viruso būtent užnešus lankytojams. Todėl šiuo metu įstaigoje pacientų lankymas yra griežtai draudžiamas. Kaip pasakojo įstaigos vadovas Vygantas Sudaris, protrūkis Slaugos skyriuje kilo prieš dvi tris savaites.
„Sirgo tik pacientai, didžiąja dalimi visi neskiepyti. Sunkesnių formų buvo keli atvejai, kuriuos teko išvežti į Respublikinę Šiaulių ligoninė. O kitų, dabar pas mus jų yra 13, jų būklė dabar pamažu gerėja ir laukiame, kada baigsis simptomai ir juos bus galima perkelti į Slaugos skyrių.
Todėl pacientus lankyti dabar griežtai draudžiame, nes pas mus židinys. Šiaip didžioji dalis Slaugos skyriaus pacientų nesusirgo, juos jau keturis kartus testavome kas penkias septynias dienas. Tai juos laikome sveikais ir nenorime kad kas iš šalies užneštų viruso“, – kalbėjo jis.
Įstaigos vadovas neslėpė, kad norai lankyti giminaičius dideli, tačiau pamirštama laikytis saugumo taisyklių.
„Neįmanoma tikrinti, kaip kiekvienu atveju elgsis lankytojas, kad jis išlaikytų atstumą ir panašiai. Visi juk puola glėbesčiuotis, kaukės nuslysta, bet nepastatysi kaip kalėjime prižiūrėtojo. Bet kenčia vėliau dėl tokių neatsakingų lankytojų“, – pažymėjo V. Sudaris.
„Ne galimybių pasas rūpi, o kaip gelbėti pacientus“
Itin sudėtinga situacija dėl COVID-19 pacientų ligoninėse šiuo metu stebima Klaipėdos ir Šiaulių regionuose. Kaip portalui tv3.lt patvirtino Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas Darius Steponkus, yra didesnių problemų nei galimybių paso naudojimas ar nenaudojimas.
„Daug didesnis rūpestis yra COVID-19 liga sergantys pacientai. Daug labai sergančių dabar, daug besikreipiančių. Turime daug sudėtingų pacientų, kurių 90 proc. yra nesiskiepiję.
Tai ir kelia didžiausią neviltį, o galimybių pasas mažiausia smulkmena, kuri galėtų būti. Svarbiausia, kaip išgelbėti tuos žmones, kurie dėl kažkokių priežasčių negalėjo pasiskiepyti ar nenorėjo“, – komentavo jis.
Ligoninės vadovas pasakojo, kad yra visokių pacientų – ir jaunų, sergančių įvairiomis formomis, ir vyresnių, sergančių lengviau.
„Reikia pripažinti, kad amžius ir lytis neturi įtakos kovidui, serga visi. Be abejo, rizika komplikacija yra didesnė, kai žmogus turi kelias ligas. Bet lygiai taip pat žmonės sunkiai serga, kurie neturi jokių kitų ligų. Tai dar vienas įdomus reiškinys“, – kalbėjo D. Steponkus.
Respublikinė Klaipėdos ligoninė – viena tų įstaigų, kur pacientų lankymas uždraustas. Tačiau, kaip pabrėžė pašnekovas, jei jie būna įleidžiami galioja dar griežtesnė tvarka nei vien galimybių paso turėjimas.
„Lankantys žmonės užpildo anketą, ar neturi simptomų, yra matuojama temperatūra. Jie praeina visą sudėtingą procedūrą. Nes galimybių pasas irgi nėra garantas, kad žmogus nesergantis“, – pasakojo D. Steponkus.
Gali tekti riboti planines paslaugas
Nors nuo pirmadienio įvesti ribojimai nekeičia sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos, įspėjama, kad daugėjant COVID-19 pacientų ir užimamų lovų gali tekti riboti planines sveikatos paslaugas.
Tą jau dabar daranti praėjusią savaitę pranešė Respublikinė Šiaulių ligoninė. Nors kitos ligoninės dar nesiruošia riboti planinių paslaugų, tačiau jau uždaro kitus skyrius perkeliant pacientus į kitas ligonines.
Kaip šią savaitę nurodė vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė, apie 1 tūkst. užimtų COVID-19 lovų ir apie 90–100 užimtų RITS lovų dar nepaveikia planinių paslaugų teikimo.
„Kitu atveju jau reikia didinti lovų skaičių kitų paslaugų sąskaita“, – sakė ji Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdyje.
Primenama, kad pandemijos piko metu šių metų sausį pacientų skaičiai ligoninėse buvo pasiekę 2,6 tūkst., dėl to teko reguliariai mažinti kitų medicinos paslaugų prieinamumą.
Šiuo metu šalies ligoninėse nuo COVID-19 gydomi 863 žmonės, 80 iš jų – reanimacijoje.
