Vitalij Lietuvos įmonėse dirba nuo 2012 metų, kai išvyko iš Baltarusijos, o nuo 2016 metų darbo pagrindu jam buvo išduodami ir pratęsiami leidimai laikinai gyventi Lietuvoje.
Tačiau šių metų kovo mėnesį Migracijos departamentas panaikino baltarusio leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, taip pat uždraudė atvykti į Lietuvą bei įtraukė į Šengeno informacinę sistemą, kas reiškia, kad draudimas būtų galiojęs visoje Šengeno erdvėje. Tokį sprendimą Migracijos departamentas priėmė remdamasis Valstybės saugumo departamento išvada, o joje įvertinama, ar asmuo nekelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Pildydamas dokumentus ir teismui Vitalij atvirai nurodė, kad 1987-1990 metais studijavo karinėje mokymosi įstaigoje Ukrainoje, buvo paskirtas į Baltarusiją ir 1990-1999 metais dirbo Baltarusijos kariuomenėje lėktuvų techniku.
Kaip nurodoma nutartyje, pats baltarusis aiškino, jog apie 1999 metus Baltarusijoje pradėjo dingti žmonės, tapo aišku, kad kariuomenė išnaudojama kaip režimo išlikimo įrankis, todėl vyras teigė pasiprašęs atleidžiamas iš darbo. Iš pradžių prašymas nebuvo patenkintas, bet 2001 metais baltarusis jau nutraukė ryšius su kariuomene, pradėjo vairuoti tolimojo susisiekimo sunkvežimius, nuo 2012 metų išvyko iš Baltarusijos ir dirbo Lietuvos įmonėse, o nuo 2016-ųjų gauna leidimus laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu.
Vitalij žmona liko gyventi Baltarusijoje. Vyras teismui aiškino, kad taip nuspręsta, nes sutuoktinės mamą yra ištikęs insultas, tad ligonė negali būti transportuojama. Vyro sūnus Maksimas yra Ukrainos pilietis, kuris Rusijai užpuolus Ukrainą su savo šeima išvyko į Jungtinę Karalystę ir ten įgijo pabėgėlio statusą.
Kaip galima suprasti iš duomenų, pateiktų nutartyje, vyras kurį laiką važinėjo iš Lietuvos į Baltarusiją, bet nuo 2022 metų vizitai turėjo baigtis, nes prieš baltarusį buvo užvesta baudžiamoji byla dėl valdžios įžeidimo, o pas tėvus apsilankė pareigūnai su kratos orderiu.
Prašydamas leidimo laikinai gyventi Lietuvoje baltarusis atsakė ir į specialų klausimyną, kuriame nurodė nepritariantis Rusijos karui prieš Ukrainą, bei išsakė nuomonę, jog Krymas priklauso Ukrainai.
Tačiau grėsmes Lietuvos saugumui vertinantis Valstybės saugumo departamentas situaciją matė kitaip. Lietuvos žvalgybos nuomone, tarnaudamas Baltarusijos kariuomenėje Vitalij privalėjo būti lojalus Baltarusijai, palaikyti šios šalies valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvai.
Departamentas teigė, kad asmenų patikimumą ir jų lojalumą tokiose struktūrose kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, kurios užtikrina, jog režimui nepalankūs asmenys nepatektų į kariuomenę ar kitas teisėsaugos struktūras. Taigi Valstybės saugumo departamentas padarė išvadą, kad Baltarusijos tarnybos gali išnaudoti tolimųjų reisų vairuotoją savo tikslams – vadinasi, vyras yra pažeidžiamas ir gali kelti grėsmę Lietuvos saugumui.
Migracijos departamentas nekvestionavo Valstybės saugumo departamento išvados ir atsisakė suteikti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje dėl baltarusio keliamos grėsmės, tačiau abiejų instancijų administraciniai teismai suabejojo, ar galima konstatuoti grėsmę nacionaliniam saugumui vien remiantis faktu, kad asmuo prieš 23 metus tarnavo Baltarusijos kariuomenėje.
Pirmos instancijos teismas pasisakė, kad kiekvieno užsieniečio situacija turi būti vertinama individualiai. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad kai 2012 metais baltarusis paliko savo šalį ir įsidarbino Lietuvos įmonėse, Lietuva net nelaikė Baltarusijos priešiška valstybe. Priešingai, tuo metu su Aliaksandro Lukašenkos valdoma Baltarusija buvo bendradarbiaujama ekonomikos ir transporto srityse, Lietuva siekė Baltarusijos dalyvavimo Europos Sąjungos Rytų partnerystės iniciatyvoje.
„Teismo vertinimu, vien faktas, kad pareiškėjas prieš daug metų tarnavo Baltarusijos kariuomenėje, nesant jokių kitų papildomų indikacijų dėl asmens keliamos grėsmės, neįvertinus kitų su asmeniu susijusių aplinkybių nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamas vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo keliamos grėsmės egzistavimą“, – nurodė Vilniaus apygardos administracinis teismas, jau anksčiau priėmęs baltarusiui palankų sprendimą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo trijų teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės bei Skirgailės Žalimienės, parėmė pirmos instancijos teismo sprendimą ir nurodė, kad Migracijos departamentas, vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, neturėtų automatiškai perkelti į sprendimą Valstybės saugumo departamento išvados. Pasak teismo, Migracijos departamentas turi atsižvelgti į aplinkybių visumą ir vertinti ne tik žvalgybos nuomonę, bet ir individualias aplinkybės bei padaryti savo išvadas. Tai reiškia, kad asmens grėsmės vertinimas negali būti formalus.
„Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjo grėsmės tyrimas, tai yra ištirtos visos reikšmingos aplinkybės, o vien faktas, kad pareiškėjas prieš daug metų tarnavo Baltarusijos kariuomenėje, nesant jokių kitų papildomų indikacijų dėl asmens keliamos grėsmės, nebuvo pakankamas vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo keliamos grėsmės egzistavimą valstybei, todėl skundžiami sprendimai negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais“, – nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Teismas taip pat nurodė Migracijos departamentui ir Valstybės saugumo departamentui padengti bylinėjimosi išlaidas bei sumokėti Vitalij po 400 eurų.