„Aš dar prieš prasidedant pandemijai susilažinau iš tūkstančio eurų, kad šiais metais turėsime teigiamą emigracijos balansą mūsų piliečių. Taip ir nutiko“, – tv3.lt pasakoja „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Jo pastebėjimus patvirtina ir naujausi Statistikos departamento duomenys. Vien per šių metų rugpjūtį į Lietuvą grįžo 3353 tautiečiai ir tai yra visu tūkstančiu daugiau nei pernai. Tuo pat metu iš šalies išvyko 2630 LR piliečiai – šimtu mažiau nei 2019 m.
Nuo kovo mėnesio, kuomet Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, namo iš viso grįžo 13 707 lietuviai, o išvyko 8597 asmenys. Tuo pačiu laikotarpiu 2019 m. Lietuvą paliko 12 251 gyventojas, o grįžo – 11 096.
Pasak Ž. Maurico, šiuo metu Lietuvoje emigracijos ir migracijos balansas yra teigiamas, kaip ir praėjusiais metais. Ekonomistas prognozuoja, kad džiaugtis galėsime ir 2021 m., mat visi rodikliai kol kas pranašauja tolimesnį tendencingą lietuvių grįžimą atgal į tėvynę.
Augant šalies ekonomikai, auga ir grįžtančiųjų skaičius
Sparčiai auganti Lietuvos ekonomika yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės renkasi grįžti gyventi atgal į Lietuvą, teigia Ž. Mauricas.
Paskutiniais duomenimis, Lietuvos ekonomika per pastarąjį pusmetį traukėsi mažiausiai iš visų Baltijos šalių, o pandemijos poveikis nebuvo toks didelis, kokį patyrė kai kurios turtingesnės vakarų Europos valstybės.
„Kylantis darbo užmokestis, ateinančios investicijos – ne tik į Vilnių, bet ir į kitus regionus. Ir atitinkamai tam skirtumui atlyginimų sumažėjus iki psichologinės ribos – tai yra maždaug trijų kartų. Jau kitose šalyse buvo pastebima tendencija, kad masinė migracija sumažėjo arba iš viso sustojo.
Kadangi Lietuva irgi pasiekė tą ribą, dar padėjo ir mokesčių reforma, buvo galima tikėtis, kad masinės migracijos tempai sustos“, – aiškina „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas.
Jo nuomone, Lietuva nedaug atsilieka nuo didesnių ir iš pirmo žvilgsnio pranašesnių Europos Sąjungos (ES) šalių: „Jeigu vidutinis atlyginimas, kaip tikriausiai ir bus netolimoje ateityje, pasieks 1000 eurų į rankas, tai ta paskata masiniam migravimui tikrai sumažėja.“
Ž. Mauricas pripažįsta, kad dabar Vilnius nebėra vienintelis Lietuvos miestas pritraukiantis gyventojus ir investuotojus iš užsienio.
Mažesni šalies miestai, tokie kaip Palanga ir Elektrėnai, dėka gerai vystomos infrastruktūros taip pat tampa vis patrauklesni atvykėliams, o Kaunas, Klaipėda bei Šiauliai gali pasigirti vis didesniu grįžtančių emigrantų skaičiumi.
Jungtinė Karalystė nebeatrodo tokia patraukli
Ž. Mauricas kaip dar vieną itin svarbų faktorių išskiria ilgai planuotą ir šiais metais tikriausiai pagaliau įvyksiantį „Brexit“.
2019 m. Jungtinėje Karalystėje (JK) buvo įsikūrę kiek daugiau nei 200 tūkst. lietuvių. Praėjusių metų gruodžio mėnesio duomenimis, tuo metu 139 400 jų buvo pateikę prašymą gauti specialų statusą, po „Brexit“ suteikiantį galimybę likti gyventi ir dirbti JK.
„Didžioji Britanija buvo tapusi daugumai lietuvių tarsi antraisiais namais. Jeigu kažkas nepasiseka su karjera ar susipyksti su draugais, išsiskiri su žmona – važiuoji į Britaniją ieškoti naujo gyvenimo.
„Brexit“ sujaukė visas kortas. Į Britaniją emigruodavo apie pusė visų Lietuvos migrantų, dabar tas skaičius besiekia tik trečdalį to, o toliau jis dar mažės“, – prognozuoja Ž. Mauricas.
Jis taip pat pabrėžia ir tai, kad Lietuva ir jos didmiesčiai šiuo metu kai kuriais aspektais darosi vis patrauklesni nei kiti didieji vakarų ar rytų Europos miestai: „Mums pasisekė labai, nes Britanijoje miestų kokybė nėra labai gerai ir tai rodo objektyvūs reitingai, todėl mes turime labai gerą potencialą.
Jeigu žmonės būtų emigravę į kitokias šalis, tokias kaip Šveicarija ar Austrija, galbūt būtų sunkiau“.
Virusas turėjo teigiamos įtakos
Koronavirusas taip pat sujaukė daugelio planus išvažiuoti arba privertė netikėtai grįžti, tačiau šie skaičiai nėra tokie reikšmingi kaip gali atrodyti. Ž. Maurico teigimu, teigiamą emigruojančių ir grįžtančių gyventojų balansą Lietuva šiais metais turėtų net ir nesant pandemijai.
„Pandemija apskritai apsunkino galimybes kelionių. Niekas neberizikuoja emigruoti va bank, nes yra didelė nesusirasti darbo“, – aiškina ekonomistas.
Labiausiai, eksperto teigimu, virusas paveikė jaunus žmones, kurie į užsienį būtų išvykę studijų arba laikino darbo tikslais. Jų dauguma pasirinko likti Lietuvoje.
„Jaunimas susirado darbą čia. Tie, kurie neįsidarbino gavo kelių šimtų eurų darbo paieškos išmokas, kas irgi šiek tiek sustabdė emigraciją.
Rugpjūčio mėnesio duomenimis, dažniausiai tuo metu būna labai didelis neigiamas balansas, tačiau šiais metais turėjome teigiamą. Tai rodo, kad jaunimo masinio migravimo nėra“, – apie emigracijos ir migracijos tendencijas pasakoja Ž. Mauricas.
Augančios galimybės dirbti iš namų ir tokių paslaugų pasiūla, ekonomisto nuomone, taip pat dar prisidės prie mažėjančio emigrantų skaičiaus. Jo teigimu, tai puiki galimybė žmonėms grįžti ir rasti gyvenamą vietą pigesniame Lietuvos rajone, tuo pat metu neprarandant darbo sostinėje ar kitame didmiestyje privalumų.
„Tai ir yra privalumas regionams, būtent dabar, nes darbas iš namų ir internetinė prekyba priartina tuos miestus prie didžiųjų miestų. Nebėra tokio didelio poreikio stovėti spūstyse Vilniuje. Jeigu esi geras specialistas gali dirbti Molėtuose, Utenoje ar Zarasuose pigiau ir gali tai daryti nuotoliniu būdu.
Vilniaus centras gal ir bus patrauklus, bet į tuos sovietinius daugiabučius tikriausiai jau sunkiai privilios žmones, ypač grįžusius iš emigracijos. Jie statysis namus, gyvens užmiestyje.
Dabar tikslas gyventi pačiame miesto centre nublanksta, nes jeigu prekės atvažiuoja pas tave, gali ir parduoti neišėjęs iš namų ir dirbti iš namų, koks tikslas grūstis mieste“, – aiškina Ž. Mauricas.
Lietuva seka Airijos pėdomis
Su tv3.lt kalbėjęs ekonomistas prognozuoja, kad ateinantys keli metai Lietuvai taip pat turėtų būti pozityvūs, tiek dėl augančios ekonomikos, tiek dėl čia gyventi grįžtančių tautiečių skaičiaus.
„Nebent gali šiek tiek žmonių pasigrobti Skandinavija ir Vokietija, kai kurias specialybes. Ta trauka bus ir čia didžiausia yra grėsmė mums, ypatingai medikų ar aukštos kvalifikacijos inžinierių. Jie yra daug investavę į infrastruktūrą ir dėl demografinių pokyčių ten trūksta specialistų.
Bet tokios masinės migracijos nebebus“, – tvirtai teigia Ž. Mauricas.
O kokios yra ilgalaikės perspektyvos? Ekonomistas dabartinę Lietuvos situaciją prilygina su Airijos 2000 m., kai didelė dalis užsienyje gyvenusių airių grįžo atgal į gimtinę ir su savimi atsivežė ne tik patirtį, bet ir savo verslus bei užsienio investicijas.
„Mes turime labai didelę diasporą, didžiausią iš visų ES šalių, įstojusių po 2004 m. Tie žmonės yra labai aktyvūs, daug pasiekę, užima aukštas pareigas, yra sukaupę profesinių žinių.
Jeigu ta mada grįžti į Lietuvą dar suaktyvės, bent dalis tų žmonių grįš, bent trečdalis, tai kardinaliai pakeis Lietuvos vaizdą.
Tokių žmonių mes turime apie pusę milijono. Jeigu grįš keli šimtai tūkstančių – tai labai didelis kiekis žmonių. Ir jie grįš visai kitokie nei išvažiavo. Išvažiavo galbūt be nieko, su lagaminu ir viskas, bet grįš turintys finansinio ir kitokio kapitalo“, – aiškina Ž. Mauricas.
Ž. Mauricas teigia manąs, kad būtent dėl tokios didelės užsienyje gyvenančių lietuvių diasporos Lietuva šiuo metu turi didesnį potencialą nei artimiausios mūsų kaimynės – Latvija ir Estija.
„Tai anksčiau buvo trūkumas, bet dabar tai gali tapti labai dideliu konkurenciniu pranašumu.
Aš kiek sutikau per karantiną žmonių, kurie dirba užsienyje, dabar jie beveik visi sėdi čia – su dideliais finansais, patirtimi, daro verslus ir pritraukia investicijas“, – tv3.lt teigia „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas.
