Jo teigimu, per VGT posėdį aptarti du pagrindiniai klausimai: vienas – apie oro gynybos stiprinimą, kitas – apie divizijos projekto įgyvendinimo pažangą.
„Kalbant apie oro gynybos stiprinimą, buvo pritarta KAM pasiūlytam planui, kuris bus įgyvendintas“, – sakė D. Matulionis.
„Dėl divizijos įgyvendinimo jokių vėlavimų nėra. Galime konstatuoti, kad visi reikalingi įsigijimai yra vykdomi, karių komplektavimas taip pat vyksta“, – tęsė jis.
Taip pat, anot prezidento patarėjo, Vidaus reikalų ministerija pasiūlė svarstyti savo pajėgumų vystymą Lietuvos kritinės infrastruktūros apsaugai.
„Per kitą VGT nuspręsta pateikti integruotos oro gynybos koncepciją ir numatyti papildomas priemones kritinės infrastruktūros objektams apsaugoti“, – komentavo D. Matulionis.
Kurs dronų sieną, pirks radarus ir kt.
Naujausiu vertinimu, Lietuva atitinka tą oro gynybos koncepciją, kurią turi ukrainiečiai, sako krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
„Aišku, tam tikrose srityse mes esame pradiniuose etapuose“, – pripažino ji.
„Toliau lipdome sistemą tokiu principu, kad pridedame papildomus pajėgumus atskirose srityse, tai yra nuo radarų iki tam tikrų kitų sensorių, kinetinių ir nekinetinių efektorų, kurių pajėgumus plečiame“, – komentavo ministrė.
Ji pridūrė, kad KAM artimiausiu metu pasirašys sutartis dėl šių priemonių įsigijimo.
„Kalbant apie ilgojo laikotarpio prioritetų vertinimą, <...> jie atitinka NATO pajėgumų tikslus ir nacionalinius mūsų valstybės gynybos užtikrinimo poreikius“, – teigė D. Šakalienė.
Ministrės teigimu, suplanuoti įsigijimai nuo trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų iki kitų gynybos sistemų. Esant papildomam finansavimui, anot D. Šakalienės, KAM galėtų vykdyti papildomus pirkimus.
Planuose – ir dronų sienos kūrimas.
„Tarptautinio bendradarbiavimo srityje taip pat aptarėme, kad toliau intensyviai dirbsime su Rytų flango sargybos ir dronų sienos iniciatyva ir sieksime finansavimo iš Europos Sąjungos dotacijų, o ne paskolų, ypač ne nacionalinių pavidalu, nes tai yra bendro pasienio apsauga“, – kalbėjo D. Šakalienė.
„Toliau dirbame su Rytų sargybos iniciatyva. Artimiausiomis savaitėmis turėtų būti daugiau informacijos apie tai, kokie resursai bus skiriami ir kaip jie bus dislokuojami“, – dėstė ministrė.
Ji pridūrė, kad Lietuva taip pat dirba su JAV dėl pratybų ir kitų formatų organizavimo.
Įtrauks pasieniečius ir VST pareigūnus
D. Šakalienė sako, kad į vieningą oro erdvės gynybos sistemą siekiama įtraukti pasieniečius bei Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnus.
Dėl tokio integruoto modelio ketinama sutarti su Vidaus reikalų ministerija (VRM).
„Svarbus momentas yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir VST koordinavimo bei sąveikos su Lietuvos kariuomene stiprinimas“, – kalbėjo ministrė.
„Viena iš užduočių, kuri buvo suformuota, mes – krašto apsaugos sistema su vidaus reikalų sistema – artimiausiu metu susėdę labai detaliai susidėliosime, kad turėtumėm integruotą oro erdvės gynybą skirtingose pozicijose, skirtingose teritorijos dalyse, pagal saugomų objektų poreikį“, – teigė ji.
Anot D. Šakalienės, norint turėti koordinuotą oro erdvės gynybą privalu aiškiai apsibrėžti, kokį vaidmenį atlieka vidaus reikalų sistemoje esančios institucijos.
Šią vasarą Lietuvos oro erdvę buvo pažeidę du dronai, įskridę iš Baltarusijos, vienas jų turėjo sprogmenų.
Tuo metu rugsėjį Lenkijos oro erdvę pažeidė apie 20 Rusijos dronų, o į Estijos erdvę buvo įskridę trys rusiški naikintuvai.
Reaguojant į šiuos incidentus, NATO inicijavo „Eastern Sentry“ operaciją siekdama sustiprinti rytinio flango gynybą. Misijoje dalyvauja įvairūs sąjungininkai, įskaitant Daniją, Prancūziją, Jungtinę Karalystę (JK) ir Vokietiją.
VGT sudaro prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
