Sociologas Daumantas Stumbrys akcentavo, kad žemi gimstamumo rodikliai kelia didelį nerimą. Jo teigimu, valdžia turėtų gaivinti šeimos politikos sistemą, nes kitaip Lietuva praras dar daugiau gyventojų. „Kas tai yra valstybė? Tai žmonės, gyvenantys tam tikroje teritorijoje. Kai mes netenkame dalies teritorijos, tai niekam nekyla klausimas, ar tai problema. O kai netenkame žmonių, kažkaip dar kai kurie politikai užduoda klausimą, gal čia nieko tokio?“, – pastebi jis.
Kartų kaita nevyksta jau 3 dešimtmečius
Demografinių tyrimų ir ekspertizių centro direktorius, sociologas D. Stumbrys portalui tv3.lt pasakojo, kad drastiškai sumažėjęs gimstamumas yra ilgalaikių demografinių pokyčių padarinys.
„Tai nėra kažkoks staigus kritimas žemyn. <...> Kadangi pastaruoju metu mažėja gyventojų skaičius, mažėja gimdančių arba reproduktyvaus amžiaus moterų skaičius, tai ir absoliutus gimstančių vaikų skaičius mažas. Tokio mažo absoliutaus gimstančių vaikų skaičiaus mes neturėjome, kiek yra renkama oficiali statistika nuo 1959 metų surašymo“, – atskleidė jis.
Absoliutus gimusių vaikų skaičius susijęs su bendru gyventojų skaičiumi Lietuvoje. Kitaip tariant, kuo mažiau yra gyventojų, tuo mažiau vaikų jie susilaukia.
O štai suminis gimstamumo rodiklis 2020 m. siekė 1,5 vaiko, tenkančio vienai gimdyti galinčiai moteriai. Panašus rodiklis vyrauja visoje Europoje, čia Lietuva niekuo nesiskiria nuo Vakarų šalių, pridūrė sociologas.
„Kaip Lietuvos pilietis, manau, kad mums reikėtų nerimauti. Bet didesnį nerimą kelia ilgalaikiai gimstamumo pokyčiai. Turime jau 3 dešimtmečius gimstamumą, kuris neužtikrina kartų kaitos. Jis yra mažesnis negu 2 vaikai vienai moteriai. <...> Dėl šito nerimauja ir visas išsivystęs pasaulis, visa Europa. Jeigu ne imigracija iš kitų žemynų, Europos populiacija sparčiai nyktų“, – kalbėjo jis.
Mokslininkas paaiškino, kad kartų kaita vyksta, kai 2 tėvus pakeičia 2 vaikai. Kai suminis gimstamumo rodiklis siekia 2–2,1 vaiko, populiacija būna stabili ir gyventojų skaičius stipriai nekinta. Tačiau Lietuvai, deja, tokia gimstamumo rodiklių reikšmė išlieka siekiamybe.
Gimdo vis vyresnės moterys, kyla komplikacijų rizika
Lietuvos akušerių ginekologų draugijos (LAGD) prezidentė, Vilniaus universiteto profesorė Diana Ramašauskaitė pažymėjo, kad gimdyvių srautai itin skiriasi didmiesčių ir regiono ligoninėse.
„Didžiosiose ligoninėse gimdyvių skaičius nėra, kad labai keistųsi. Regione tikrai labai mažai jų. Ir bendrai Lietuvoje gimstamumas mažėja“, – kalbėjo ji.
Taip pat gydytoja akušerė ginekologė pastebi, kad per daugelį metų keitėsi ir gimdančių moterų amžius. Higienos instituto duomenimis, 1995 m. gimdyvių iki 19 metų buvo 9,6 proc., o 2019 m. šis rodiklis smuko iki 2,2 proc. Tuo tarpu augo vyresnių nei 35 metų moterų gimdymo kreivė: 1995 m. tokių gimdyvių buvo 7,6 proc., o 2019 m. – 19,4 proc.
„Kas džiugintų, kad gimdančių moterų iki 19 metų sumažėjo. Bet tai, kad labai didėja vyresnių gimdančių moterų amžius, tikrai nėra smagu. Kuo vyresnė moteris, tuo didesnė tikimybė, kad ji negalės pati pastoti, kad reikės pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo technologijomis. Nėštumo metu bus daugiau nėštumo komplikacijų, sudėtingesni gimdymai, daugiau gimdymo komplikacijų“ – pasakojo LAGD prezidentė.
Negana to, jeigu moteris renkasi gimdyti būdama vyresnė nei 35 metų, ji, tikėtina, per savo gyvenimą susilauks mažiau atžalų nei susilauktų jaunesnė gimdyvė.
„Vyresnė moteris nespės susilaukti tiek vaikų, kiek norėtų, nes reprodukcinį moters amžių lemia genetika. Lietuvos statistika rodo, kad mažėja ne tik moterų, kurios susilaukia 2–3 vaikų, bet mažėja ir tų, kurios susilaukia pirmo vaiko“, – komentavo D. Ramašauskaitė.
Pandemija jaukia šeimų planus susilaukti vaikų
Lietuvos demografijai įtaką daro ir pandemija. Sociologas paaiškino, kad dažniausiai šeimos linksta atidėti planus susilaukti vaiko į ateitį.
Tik prasidėjus pandemijai, pasigirdo nuomonių, kad neva uždarius žmones namuose dėl viruso plitimo, jie ims aktyviau kurti šeimas ir susilauks daugiau palikuonių. D. Stumbriui tokie pasakymai kėlė šypseną. Šios prognozės pasirodė esančios klaidingos, nes per pandemiją gimstamumas Lietuvoje gerokai smuko.
„Šie pasakymai skamba truputį juokingai. Moksliniai tyrimai rodo, kad esant neapibrėžtumui – ar ekonominiam, ar politiniam, ar, šiuo atveju, epidemiologiniam – dažnai sprendimas susilaukti vaikų yra atidedamas. Ar tai būtų ekonomikos recesija, ar politiniai neramumai, ar kariniai konfliktai, žmonės atideda sprendimą susilaukti vaikų, kai yra neapibrėžtumas dėl darbo, saugumo“, – argumentavo Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkas.
D. Stumbrio teigimu, pandemija darė trumpalaikį poveikį ilgalaikių demografijos procesų fone Lietuvoje. „Tikėtina, kad pandemija prisidėjo prie gimstamumo korekcijos į neigiamą pusę“, – apibendrino jis.
Savo ruožtu gydytoja akušerė ginekologė laikėsi kitokios nuomonės. D. Ramašauskaitė svarstė, kad menką gimstamumą lėmė ne pandemija, o ilgalaikės tendencijos. „Pandemija gal kažkiek ir turėjo įtakos, bet ji nebuvo lemiama. Viskas tęsiasi metų metais. Ir visuomenės požiūris pasikeitęs į savo gyvenimą, šeimos kūrimą, kada tą šeimą kurti“, – minėjo ji.
Tačiau pandemija anksčiau ar vėliau turės baigtis. Koronaviruso pažabojimas žada prošvaisčių ir gimstamumo srityje – didelė tikimybė, kad po pandemijos, viskam stojus į savas vėžes, šeimos grįš prie ankstesnių ketinimų susilaukti atžalos. Taip pat turėtų mažėti ir mirtingumas.
„Kai baigsis pandemija, galime tikėtis kompensacinio poveikio. Tie žmonės, kurie buvo nusprendę atidėti vaiko gimdymą arba išvis šiuo metu nesusilaukti vaikų, tai jie paskui tą sprendimą pakeičia, kai atsiranda daugiau užtikrintumo. <...> Taip pat ir su mirtingumu. Matome, kad gyvenimo trukmė patrumpėjo per pandemiją, o kai ji baigsis, galime tikėtis, kad gyvenimo trukmė pailgės, nebebus aukšto mirtingumo“, – sakė jis.
Kompensacinis gimstamumo efektas, kaip jį vadina D. Stumbrys, gali suveikti netolimoje ateityje. „Jis gali būti ir kitąmet. Aš tikėčiausi, kad bent jau po pandemijos galime pamatyti tą korekciją gana greitai: gal ne šiais metais, bet 2023, žiūrint, kokia epidemiologinė situacija bus“, – prognozavo specialistas.
COVID-19 didino naštą tėvams, kirto per kišenes
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros mokslininkė Aušra Maslauskaitė tyrinėjo COVID-19 pandemijos ir gimstamumo ryšį Lietuvoje.
„Šeimų ir nelygybių“ tyrimas parodė, kokia dalis porų dėl pandemijos atidėjo planus susilaukti vaikų. Į ateitį gimdymą nukėlė 17,5 proc. porų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą, beveik 32 proc. porų, baigusių kolegijas ir 25,7 proc. porų, turinčių vidurinį, profesinį ar žemesnį išsilavinimą.
Taip pat pandemija smogė per potencialių tėvų kišenes. Nė vienos iš apklaustųjų porų finansinė padėtis nepagerėjo. Maždaug penktadalis nurodė, kad piniginiai reikalai pas juos nesikeitė, o 36,6 proc. atskleidė, kad finansinė padėtis pablogėjo užklupus koronavirusui.
Tėvų dalią apsunkino ir išaugęs vaikų priežiūros poreikis. Trečdalis respondentų nurodė, kad jiems tenka didesnė našta prižiūrėti vaiką galiojant COVID-19 ribojimams, o daugiau nei pusė atsakė, kad krūvis padidėjo jų partneriui.
„Lietuvos 2020 m. gimstamumo rodikliai mažėjo visose moterų amžiaus grupėse. Sunku įvardyti, kiek tai lėmė ankstesnės tendencijos inercija, o kiek pirmieji pandemijos ženklai. Bet kuriuo atveju, 2020 m. kritimas atves prie dar didesnio gimstamumo rodiklių mažėjimo vėlesniais pandeminiais metais. Ne optimistinė gimstamumo ateitis atsispindi ir subjektyviuose ketinimuose susilaukti vaikų. <…> Pandemijos paveikta šeimų ekonominė gerovė ir lyčių vaidmenų sritis turi įtakos sprendimams susilaukti vaikų“, – moksliniame straipsnyje rašo sociologė A. Maslauskaitė.
Gresia ligoninių ir mokyklų uždarymas?
Sociologas patvirtino, kad Lietuvos visuomenė ne tik sensta, bet ir mažėja, o iš to kyla aibė bėdų. D. Stumbrys įvardijo, kad dėl sumenkusio gimstamumo tenka uždaryti mokyklas, per kelis dešimtmečius bene dukart sumažėjo bakalauro studijų studentų skaičius universitetuose.
„Iš to kyla daugybė švietimo problemų, vyksta švietimo tinklo restruktūrizavimas, kai kurios mokyklos uždaromos. Turime ligoninių tinklą, kurį reikia restruktūrizuoti, nes gyventojų pasiskirstymas Lietuvoje pasikeitė“, – kalbėjo jis.
D. Ramašauskaitė papildė, kad rekordiškai smukęs gimstamumas neramina ne tik medikus, bet apskritai visą Lietuvos visuomenę.
Ji pastebi, kad jei gimstamumas ir toliau leisis žemyn, to pasekmes aiškiai pajaus akušerių ir ginekologų bendruomenė. Nesant pakankamai gimdymų, gali kristi medikų kompetencija arba kai kuriems skyriams gali tekti užsidaryti.
„Kuo mažiau gimdyvių bus, tuo mažesni darbo krūviai, reikės mažiau medicinos paslaugas teikiančio personalo. Jau ir dabar nerentabilu išlaikyti Akušerijos skyrius kai kuriuose regionuose, kur per metus įvyksta 100 gimdymų. Tai ne tik ekonomiškai nenaudinga, bet darosi ir nesaugu: kai nėra tam tikro skaičiaus gimdymų, procedūrų, operacijų, kiek turėtų gydytojas ar akušerė atlikti, medicinos personalo teikiamos paslaugos darosi nesaugios. Išeitis – žinių ir praktinių įgūdžių taikymas simuliuojant svarbiausias ir kritiškiausias akušerines situacijas“, – komentavo ji.
Ragina gerinti gyvenimo sąlygas šeimoms ir vaikams
Sparčiai kinta ir gyventojų paplitimas Lietuvos regionuose – gyventojai iš provincijos kampelių keliasi į didmiesčius.
„Jeigu Vilniuje matome stabilų gyventojų skaičių ir geros demografinės sveikatos situaciją. Turiu omenyje, kad Vilniuje turime daug dirbančių asmenų ir vaikų, o pasižiūrėkime į tokius regionus, kaip Šiaurės ir Rytų Lietuva. Ignalina, Zarasai, Rokiškio rajonas, Šilalė, Šilutė, Pagėgiai – ten gyventojų skaičius sumažėjo daugiau nei 40 proc., o gyventojai ten sensta“, – minėjo jis.
Norint sužadinti didesnį gimstamumą Lietuvoje, reikėtų griebti jautį už ragų, tai yra priimti politinius sprendimus, palankius šeimoms, įsitikinęs D. Stumbrys.
Jo teigimu, Lietuvoje apstu sisteminių spragų, kurios atbaido gyventojus nuo vaikų gimdymo. „Yra daugybė ekonominių, socialinių problemų, dėl kurių žmonės nusprendžia susilaukti mažiau vaikų. Pavyzdžiui, darbo ir šeimos derinimas, paslaugų trūkumas, lyčių lygybės klausimai ir panašiai. Mūsų tikslas būtų padaryti draugišką aplinką šeimai ir vaikui“, – nurodė sociologas.
Siekiant užtikrinti saugią aplinką vaikui augti, svarbu spręsti tokias visuotines problemas, kaip alkoholio vartojimas, smurtas artimoje aplinkoje, pažymėjo specialistas. Galų gale, gimstamumą numuša ir dalies politikų bei visuomenės nenoras pripažinti tos pačios lyties šeimų.
„Jeigu bandome suskirstyti į teisingas šeimas ir neteisingas, o ne bandome sudaryti sąlygas visiems vaikams ir visoms šeimoms vienodai geras, tada tos problemos [demografinės] ir kyla“, – teigė D. Stumbrys.
D. Ramašauskaitė teigė, kad norint didinti gimstamumą reikia naujoviškų politinių sprendimų, o kartu svarbu keisti visuomenės požiūrį į šeimos kūrimą. Ankstesni valdžios bandymai „gaivinti“ gimstamumą suveikė tik trumpalaikėje perspektyvoje, pavyzdžiui, padidintos motinystės išmokos davė rezultatą maždaug 1 metams, įsitikinusi profesorė.
Apskritai šalyje galiojančias pagalbos priemones motinoms D. Ramašauskaitė vertino teigiamai, tačiau pastebėjo, kad jų nepakanka.
„Nedaugelyje Europos šalių moteris nėštumo metu gali išeiti nėštumo ir gimdymo atostogų 30 nėštumo savaičių, kaip Lietuvoje. Dažniausiai moterys išleidžiamos tokių atostogų likus mėnesiui iki gimdymo. Niekur nėra suteikiamos vaiko auginimo atostogos iki 3 metų, saugoma darbo vieta. Yra daug teigiamų dalykų, bet tas negelbsti. <...> Galvoju, kad skatinimo priemonės, kas jau buvo daryta, nebeduos tokio rezultato. Reikia keisti visuomenės požiūrį ir kitaip motyvuoti žmones, kad norėtų anksčiau susilaukti vaiko“, – įžvalgomis dalijosi LAGD prezidentė.
Šalį krečia išaugęs mirtingumas
Portalas tv3.lt jau rašė, kad Lietuvoje smarkiai išaugo ir kitas demografinis dėmuo – mirtingumas. Statistikos departamentas skelbia, kad pandemija ir susiklosčiusios aplinkybės labiausiai paveikė ne ekonominius rodiklius, bet demografinę situaciją.
Per metus gyventojų sumažėjo 15,8 tūkst. (0,6 proc.). Tai lėmė neigiama natūrali kaita – mirė 23,3 tūkst. daugiau žmonių, negu gimė. 2021 m. mirė 47,9 tūkst. žmonių, tai 4,4 tūkst. (10,1 proc.) daugiau negu 2020 m., kai mirusiųjų skaičius taip pat buvo išaugęs. Mirusių žmonių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, padidėjo nuo 15,6 proc. (2020 m.) iki 17,1 proc. (2021 m.). Kūdikių gimė 2 proc. mažiau.
Visuomenė sensta – vaikų 1,3 karto mažiau nei pagyvenusių žmonių. 2022 m. pradžioje šimtui 15–64 metų amžiaus gyventojų teko 31 pagyvenęs žmogus (65 metų ir vyresnio amžiaus) ir 23 vaikai (0–14 metų amžiaus).
