Viruso plitimas. Per parą patvirtinti septyni nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai – daugiausia per pastarąsias dvi savaites. Penki iš jų yra įvežtiniai – COVID-19 infekcija nustatyta dviem iš Švedijos ir trims iš Ukrainos į Lietuvą grįžusiems asmenims. Infekcija taip pat nustatyta Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro darbuotojui bei per buitinį konfliktą nužudytam Vilniaus rajono gyventojui po mirties.
Profilaktiniai tyrimai. Sveikatos apsaugos ministerija atnaujino profilaktinių koronaviruso tyrimų tvarką. Gydymo ir socialinės globos įstaigose per savaitę turės būti ištiriama nuo 2 iki 5 proc. visų darbuotojų, kai savivaldybė priskiriama mažos rizikos savivaldybėms, ir nuo 15 iki 20 proc. visų darbuotojų, kai savivaldybė priskiriama didelės rizikos savivaldybėms, įskaitant šių įstaigų patalpose esančių vaistinių darbuotojus. Taip pat atnaujinami kriterijai, kuriais remiantis savivaldybės skirstomos į mažos ir didelės rizikos savivaldybes.
Ekonomikos prognozė. Ekonomikos apžvalgą paskelbęs SEB bankas pagerino Lietuvos ekonomikos prognozes. Banko analitikai teigia, kad šalies verslas turi geras sąlygas antroje metų pusėje sparčiai lipti iš duobės. Bankas prognozuoja, kad šalies ekonomika šiemet smuks 6,7 proc. Prieš kelis mėnesius SEB prognozavo 8,7 proc. nuosmukį. Pastarosiomis savaitėmis ekonomikos prognozes gerino ir Finansų ministerija bei centrinis bankas.
Banko vizija. Prezidentas Gitanas Nausėda telkia paramą savo valstybinio banko vizijai. Šia tema šalies vadovas surengė nuotolinę diskusiją su Tarptautinio valiutos fondo vadove Kristalina Georgieva ir Vokietijos valstybinio plėtros banko atstovais. G. Nausėda sako, kad valstybinis bankas galėtų teikti kreditus smulkiam ir vidutiniam verslui. Kritikai teigia, kad valstybinio komercinio banko steigimas būtų per brangus, o jo veiklai galėtų trukdyti nederamas politikų kišimasis.
Komunija bažnyčioje. Vyskupų konferencija nusprendė Lietuvos katalikų bažnyčiose grįžti prie komunijos dalijimo į burną. Siekiant sumažinti koronaviruso užsikrėtimo riziką, pastaraisiais mėnesiais komunija buvo dalijama į rankas.
Šaro epocha. Šarūnas Jasikevičius nusprendė palikti Kauno „Žalgirio“ vyriausiojo trenerio pareigas. Jis kitą sezoną treniruos „Barcelona“ komandą. Naujas „Žalgirio“ treneris kol kas nepaskelbtas, klubo vadovas sako, kad prioritetą teiks lietuviams treneriams.
Baltijos jūra. Klaipėdoje apsilankęs aplinkos eurokomisaras Virginijus Sinkevičius paskelbė iniciatyvą dėl taršos mažinimo Baltijos jūroje. Jis viliasi įtikinti jūrą juosiančias valstybes sutarti mažinti cheminių medžiagų naudojimą žemės ūkyje, įgyvendinti pokyčius žuvininkystėje ir išvalyti atskiras Baltijos jūros vietas. Komisaro teigimu, programa galėtų būti finansuojama Europos Sąjungos biudžeto lėšomis.
Rusijos propaganda. Lietuvos užsienio reikalų ministerija rekomendavo uždrausti Rusijos valstybinį televizijos kanalą RT dėl ryšių su Europos Sąjungos sankcijų sąraše esančiu vadovu Dmitrijumi Kiseliovu. Sprendimą turės priimti Lietuvos radijo ir televizijos komisija.
Ginčai dėl kelių. Atskiras spaudos konferencijas surengę susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius ir Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas apsikeitė viešais kaltinimais dėl kelių atrankos asfaltavimui. Ministras kaltina direkcijos vadovą politikavimu, o šis sako, kad ministerijos nurodymai tvarkyti Vilniaus regiono kelius pažeidžia nustatytą tvarką.
Pensijų anuitetai. Užbaigus pensijų kaupimo reformą, „Sodra“ nuo liepos pradeda mokėti privačiuose pensijų fonduose sukauptų pensijų anuitetus. Pensijų anuitetus iš „Sodros“ turės įsigyti tie antros pakopos pensijų kaupimo dalyviai, kurie bus sukaupę 10 tūkst. ir daugiau eurų.
Viceministro pasitraukimas. Ekonomikos viceministras Elijus Čivilis nusprendė palikti šias pareigas, ministru tapus socialdarbiečiui Rimantui Sinkevičiui. E. Čivilis viceministru dirbo nuo 2018 metų kovo pabaigos, jis buvo atsakingas už valstybės informacinių išteklių infrastruktūrą.
Kaimynystėje. Latvijoje užregistruotas vienas užsikrėtimo koronavirusu atvejis. Lenkija patvirtino 371 atvejį ir 15 mirčių, Baltarusija – 274 atvejus ir septynias mirtis, Rusija – 6760 atvejus ir 147 mirtis.
Virusas Amerikoje. Jungtinėse Valstijose per parą nustatyta daugiau kaip 52 tūkst. naujų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų. Tai – naujas rekordas. Bendras aukų skaičius jau viršijo 128 tūkst. Kai kurios valstijos stabdo išėjimo iš karantino procesą. Los Andžele vėl uždrausta teikti maitinimo paslaugas uždarose patalpose, trims savaitėms uždaryti barai, kino teatrai ir muziejai, tuo tarpu Oregonas ir Pensilvanija pasekė kitų valstijų pavyzdžiu ir įvedė privalomą apsauginių veido kaukių dėvėjimą. Virusas toliau sparčiai plinta ir Brazilijoje, kur mirė jau daugiau kaip 60 tūkst. žmonių.
Balsavimas Rusijoje. Europos Sąjunga ir JAV išsakė susirūpinimą dėl pranešimų apie pažeidimus Rusijoje per balsavimą dėl konstitucijos pataisų, kurios atveria galimybę prezidentui Vladimirui Putinui likti Kremliuje iki 2036 metų. Rusijos valdžia paskelbė, kad pataisoms pritarė daugiau kaip trys ketvirtadaliai balsavusiųjų, tačiau opozicijos aktyvistai skelbia fiksavę žmonių balsavimą daugiau kaip vieną kartą ir darbdavių spaudimą darbuotojams balsuoti. Kremliui siekiant kuo didesnio aktyvumo, visoje šalyje atsirado laikinų balsavimo vietų, kurių kai kurios buvo įrengtos autobusuose, palapinėse ar ant suolelių gatvėse. V. Putinas padėkojo rusams už pasitikėjimą ir paramą. Kai kurie politikos analitikai perspėja, kad V. Putinas stumia šalį į ilgametę politinę stagnaciją, galinčią sukelti visuomenės nepasitenkinimą Kremliumi.
Sumaištis Ukrainoje. Ukrainos centrinio banko vadovas Jakivas Smolijus atsistatydino iš pareigų, savo sprendimą motyvuodamas politiniu spaudimu šiai institucijai. Banko vadovybė buvo kritikuojama kai kurių Aukščiausiosios Rados narių, daugiausia iš prezidento partijos, kurie siejami su oligarchu Ihoriu Kolomoiskiu. Banko kritikai teigia, kad jis savo veiksmais pagilino ekonomikos krizę. Vakarų šalys perspėja, kad centrinio banko nepriklausomybės varžymas apsunkins galimybę Ukrainai gauti Tarptautinio valiutos fondo pagalbą.
Palestiniečių vienybė. Besivaržantys palestiniečių judėjimai „Fatah“ ir „Hamas“ pažadėjo vieningai priešintis Izraelio planams aneksuoti dalį Vakarų Kranto teritorijų. Retą bendrą pareiškimą jie paskelbė po to, kai Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu pažadėjo nuo liepos pradžios pradėti įgyvendinti planą aneksuoti Vakarų Kranto žydų nausėdijas ir Jordano slėnį – nuo 1967 metų Izraelio okupuotas teritorijas.
