Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Kasetinės bombos gali būti paleidžiamos tiek iš lėktuvų, tiek ir nuo žemės, pavyzdžiui, iš haubicų. Jų veikimo principas toks, kad iš pagrindinio sviedinio ar bombos, plačiai išsibarsto daugiau smulkių sprogstamųjų užtaisų.
„Ir apima didžiulį plotą, uždengdami tomis skeveldromis. Tai yra tikrai galingas ginklas, naikinantis gyvąją jėgą. Ne tiek sužaloja techniką, kiek gyvąją jėgą“, – teigia buvęs kariuomenės vadas, konservatorius Arvydas Pocius.
2011-aisiais, kai šaliai vadovavo konservatoriai, Lietuva prisijungė prie konvencijos, su įsipareigojimu, nenaudoti, nepirkti ir apskritai neturėti tokių užtaisų.
„Galvojo, kad ta konvencija išties geras žingsnis, į pasaulį be tokios ginkluotės“, – sako buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Tačiau dabar, kai visas pasaulis mato, kaip rusai elgiasi Ukrainoje ir kaip nepaiso jokio žmogiškumo, mūsų politikai nusprendė, kad iš konvencijos reikia išstoti.
„Jeigu Rusija tokius šaudmenis naudoja Ukrainos teritorijoje, tai ar nereikėtų pasitraukti mums iš tos konvencijos, nes nei lenkai, nei latviai, nei estai, nei suomiai, kaimyninės šalys su Rusija, jos nebuvo ratifikavusios, jie nebuvo įstoję į šią konvenciją“, – sako A. Pocius.
Sulaukė kritikos iš žmogaus teisių gynėjų
Vis tik tokių užtaisų kritikai akcentuoja, kad ne visi užtaisai sprogsta. Tada jie lieka ant žemės ir kelia grėsmę civiliams, mat vėliau gali detonuoti ir sužeisti nekaltus žmones. Kai kurios tarptautinės nevyriausybininkų organizacijos spaudžia valstybes jų atsisakyti.
„Tai tegul pasižiūri, kas yra pavojinga, kada į vaikų ligoninę raketa nukrenta. Jeigu nori su tokiais vat „priešininkais“ kariauti pagal civilizuoto pasaulio taisykle, taip ir gaunasi tada. Reikia laidoti vaikus ir civilius gyventojus“, – teigia „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Vertindamas iš žmogaus teisių požiūrio, aš nedalyvausiu šitame balsavime, bet tikrai netrukdysiu, kad Seimas tokį sprendimą priimtų“, – situaciją komentuoja Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
Trauktis iš konvencijos siūlo prezidentūra, nors dar pernai šalies vadovas ir jo komanda žiūrėjo skeptiškai. Kalbėjo, kad pasitraukimas iš konvencijos turėtų pasekmių tarptautiniam prestižui. Bet Seime po pateikimo pasitraukimui pritarta. O prezidentūra siūlo ne tik naudoti kasetinius šaudmenis, bet ir pristatė dar vieną informacijos šaltinį, kuris gyventojams turėtų padėti suprasti, ką kiekvienam reikėtų daryti, kilus karui.
„Padės gyventojams identifikuoti savo vietą, rolę, karo padėties metu valstybės gynyboje ir atitinkamai tam pasiruošti“, – sako prezidento patarėjas Tomas Godliauskas.
Prezidentūros puslapyje surinkta ne tik naudinga informacija, kaip pasiruošti dienai X, bet ir tam tikras testas, kuriame bandoma paaiškinti, ką žmogus turės daryti, jeigu kils karas.
„Ne visi gins valstybę ginklu, taip, mums reikės stiprios karinės galios ir ginkluotųjų pajėgų, bet ne mažiau svarbi bus ir civilinio elemento pridedamoji vertė, jų kuriama aplinka, kuri bus reikalinga įgalinti mūsų karines pajėgas sėkmingai veikti kartu su sąjungininkais“, – teigia T. Godliauskas.
Be to, šiandien Seimas po pateikimo pritarė ir divizijos kūrimui mūsų kariuomenėje. Valstybės gynimo taryba yra nusprendusi, kad ji turi būti sukurta iki 2030-ųjų.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
