1953 Liberalų sąjūdžio nariai turėjo teisę balsuoti, 1756 nariai registravosi, o balsavime dalyvavo 854 Liberalų sąjūdžio nariai.
670 balsų surinko V. Čmilytė-Nielsen. Ji ir buvo išrinkta Liberalų sąjūdžio pirmininke. Su ja varžęsis Andrius Bagdonas gavo 184 balsus. Pirmąja pirmininkės pavaduotoja patvirtinta Edita Rudelienė.
Paskelbus rinkimų rezultatus V. Čmilytė-Nielsen dėkojo už kolegų palaikymą.
„Mūsų bendras tikslas buvo geras pasirodymas 2020 m. Seimo rinkimuose. Stabili sėkmė priklauso ne nuo vieno partijos lyderio ar kelių žinomų partijos veidų. Jai reikia visų skyrių pastangų, regioninių lyderių. Todėl tarp tų dalykų, į kuriuos koncentravomės buvo ir skyrių lyderių matomumo didinimas. Manau, kad tai pakankamai gerai pavyko“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė džiaugėsi, kad Seimo rinkimuose liberalų sąjūdis pateko tarp keturių geriausiai pasirodžiusių partijų.
V. Čmilytė-Nielsen teigė nebūtinai mananti, kad ir ateinančiuose Seimo rinkimuose partijai pavyks taip pat gerai pasirodyti, tačiau tikėjosi, kad per ateinančius dvejus metus partija dar labiau sustiprės.
V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad šiuo metu vyksta partijos atnaujinimo procesas.
„Šiandien su liberalizmu save siejančių politinių jėgų yra daug, o atskirais liberaliais sprendimais Savo veiklą grindžiančių partijų dar daugiau. Būti liberalu pastaruoju metu tapo madinga tiek, kad radikalių jėgų atstovai mus pasirenka kaip savo pagrindinius oponentus. Politinėje komuniakcijoje kritikai yra svarbiausia pasirinkti stirpiausią varžovą, nes taip ir save paverti reikšmingu“, – teigė V. ČMilytė-Nielsen.
Ji pabrėžė, kad tai nereiškia, jog partija pasiekė viską – dar sieks plėsti savo gretas ir didinti rinkėjų pasitikėjimą.
V. Čmilytė-Nielsen: pastarieji dveji metai nebuvo lengvi
V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad pastarieji dveji metai dirbant Liberalų sąjųdžio pirmininke nebuvo lengvi, tačiau išmokta buvo daug.
„Man šie dveji metai nebuvo lengvi, bet buvo nepaprastai įdomūs. Man teko daug ko mokytis drauge su jumis. Kiekvieną kartą, kai pavykdavo įveikti sudėtingus iššūkius, bendromis jėgomis pasiekdavome vieną ar kitą pergalę, įkalnę, pavojingą duobę, apimdavo labai geras jausmas“, –suvažiavimo metu sakė V. Čmilytė-Nielsen.
V. Čmilytė-Nielsen teigė per du metus pamačiusi, kad Liberalų sąjūdžio gretose dirba daug besistengiančių žmonių.
„Pirmininkės pozicijoje dirbau dvejus metus. Esu pasirengusi, jei manimi pasitikėsite, dirbti dar dvejus“, – balsavimui besibaigiant sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Čmilytė-Nielsen: Liberalų sąjūdžio tikslas – tapti pirmo pasirinkimo liberalia partija
Perrinkimo siekusi Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad partijos tikslas – tapti pirmo pasirinkimo liberalia politine jėga.
„Mūsų visų tikslas – tapti pirmo pasirinkimo liberalia politine partija, kuri vienytų ir ugdytų liberaliai mąstančius visuomenės narius. (...) Mūsų partijos reitingai, pasak apklausų, yra stabilūs – išlaikome pakankamai užtikrintą pasitikėjimą“, – Liberalų sąjūdžio suvažiavime Trakuose teigė politikė.
Taip V. Čmilytė-Nielsen kalbėjo pristatydama savo ir partijos veiklos ataskaitą.
Šiuo metu Lietuvoje veikia dvi liberalams atstovaujančios partijos – Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija.
Pasak Seimo pirmininkės, ruošiantis savivaldos rinkimams, kurie vyks 2023 metų pavasarį, artimiausiu metu turėtų būti atnaujintas partijos vizualinis identitetas.
„Laiko turime nelabai daug. Taip pat stiprinsime partijos skyrius, skatinsime jų įsitraukimą, kelsime naujas kompetencijas mokymuose, įtrauksime ir įgalinsime partijos komitetus formuoti partijos pozicijas aktualiais klausimais“, – dėstė ji.
Pristatydama nuveiktus darbus, partijos pirmininkė akcentavo sėkmingus Seimo rinkimus, aktyvų darbą valdančioje koalicijoje, partijos plėtrą.
Pirmininką paskelbė Trakuose
Į partijos pirmininko postą pretendavo dabartinė šios politinės jėgos vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir pirmininkės pavaduotojas, parlamentaras Andrius Bagdonas.
Pagal patvirtintą tvarką, Liberalų sąjūdžio pirmininką rinkti gali tik nario mokestį sumokėję partijos nariai. Kaip BNS informavo Liberalų sąjūdis, tokių šiuo metu yra 1953.
Elektroninis balsavimas dėl pirmininko posto vyksta nuo ketvirtadienio. Jis baigtas šeštadienį, suvažiavimo metu.
Paskelbus rinkimų rezultatus, liberalai renka partijos valdybą, etikos ir skaidrumo komisiją bei kontrolės komisiją, pirmininko pavaduotojus.
Posėdyje taip pat buvo numatyta išklausyti ir dabartinės partijos pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen veiklos ataskaitą.
Liberalų sąjūdžio pirmininko kadencija – dveji metai. V. Čmilytės-Nielsen liberalams vadovauja nuo 2019 metų, kai šiose pareigose pakeitė Eugenijų Gentvilą.
Liberalų sąjūdis priklauso valdančiajai daugumai: Seime turi 13 atstovų, jiems priklauso Seimo pirmininko postas bei Aplinkos ir Kultūros ministerijos, kurioms vadovauja Simonas Gentvilas ir Simonas Kairys.
Partija iš viso vienija per 7 tūkst. narių. Skirtingų apklausų duomenimis, Liberalų sąjūdį palaiko 5,5–7 proc. gyventojų, o V. Čmilytė-Nielsen yra viena iš populiariausių politikių šalyje.
