Liberalai siūlo keisti LRT tarybos narių skaičių ir jų skyrimo tvarką

Tai numatyta penktadienį registruotose Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisose.

Įstatymo projektu liberalai į LRT tarybą siūlo skirti nelyginį narių skaičių – 11 asmenų.

Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad nepaisant to, jog LRT tarybos posėdžiuose priimant sprendimus, jei balsai pasiskirsto po lygiai, sprendimą lemia pirmininko balsas, „ši teisė nebūna panaudojama, o tai sąlygoja kliūtis sklandžiam LRT darbui“.

Liberalai nurodė, kad to pavyzdys – praėję LRT generalinio direktoriaus rinkimai, kuomet net keli balsavimai pasibaigė lygiosiomis.

Šiuo metu LRT tarybą sudaro 12 asmenų.

Taip pat Seimo narių grupė siūlo keisti LRT tarybos narių skyrimo tvarką, kadangi „tarybos formavimo ir darbo procese per daug įtakos turi valstybės institucijos“. Pasak jų, net aštuoni tarybos nariai šiuo metu skiriami Seimo ir prezidento, kiti subjektai deleguoja tik keturis tarybos narius.

„Valstybės institucijų įtakos mažinimas atlieptų žiniasklaidos laisvės, nepriklausomumo, pagarbaus atstumo principų išpildymą, stiprintų nevyriausybinių organizacijų įsitraukimą, jų atsakomybę, tarybos darbas būtų objektyvesnis, būtų mažiau šališkumo, daugiau depolitizavimo“, – teigiama aiškinamajame rašte.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Garbačiauskaitė-Budrienė sako, kad valstybinis LRT veiklos auditas gali būti politizuotas: matoma grėsmė

LRT atstovai pristatys praėjusių metų veiklos ataskaitą

LRT Vidaus audito tarnybos vadovė sako, kad patikrinimo dėl politinio neutralumo rezultatai turėtų būti pristatyti gegužę

Liberalai pabrėžia, kad LRT taryboje nėra atstovaujama žurnalistų bendruomenė.

Seimo nariai į tarybą siūlo įtraukti tris nevyriausybinių organizacijų atstovus ir atsisakyti keturių, kuriuos deleguoja valstybės institucijos – tokiu atveju, pasak jų, tarybos daugumą sudarytų ne valdžios deleguoti nariai.

„Siūloma atsisakyti dviejų Seimo deleguotų atstovų, dviejų prezidento, papildyti vienu atstovu, kurį bendru sutarimu deleguotų Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Žurnalistų profesionalų asociacija bei du asmenis deleguotų Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija“, – nurodoma siūlyme.

Dabar į LRT tarybą po keturis narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

Jei įstatymo projektas būtų priimtas, nuo 2028 metų rugsėjo 1 dienos, suėjus Seimo paskirtų Tarybos narių kadencijoms, du narius skirtų Seimas ir du narius skirtų Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija, o nuo 2030 metų gegužės 12 dienos, suėjus Prezidento paskirtų Tarybos narių kadencijoms, du narius skirtų Prezidentas ir vieną narį bendru sutarimu skirtų Lietuvos žurnalistų sąjunga bei Žurnalistų profesionalų asociacija.

Kai rašė BNS, diskutuoti dėl mažesnio politikų dalyvavimo, skiriant LRT tarybos narius, sausį ragino buvęs kultūros ministras liberalas Simonas Kairys – jis yra šio įstatymo projekto iniciatorius.

„Galbūt reikėtų mažinti valstybės institucijų svarbą LRT taryboje, nes žiniasklaidoje, kaip jokiame kitame sektoriuje, tas pagarbus atstumas tarp valstybės institucijų ir žiniasklaidos sektoriaus turi būti išlaikytas, nepaisant to, kad LRT yra visuomeninis transliuotojas“, – BNS sakė politikas.

Anot jo, pretekstą šiai diskusijai sukėlė LRT tarybos Audito ir rizikų vertinimo komiteto pavedimu nacionaliniame transliuotojuje atliekamas auditas, tiriantis, kaip žurnalistai laikosi politinio neutralumo principų turinio kūrime ir valdyme.

Kaip gerą pavyzdį, S. Kairys minėjo Medijų rėmimo fondo tarybą, į kurią jokia valstybės institucija savo atstovų nedeleguoja.

LRT taryba yra aukščiausiasis kolegialus organas, vykdantis LRT valdymo ir priežiūros funkcijas ir atstovaujantis visuomenės interesams. Taryba privalo veikti LRT ir visos visuomenės naudai, laikytis įstatymų, LRT įstatų ir kitų teisės aktų.

Šiuo metu LRT dirba beveik 700 darbuotojų, įstaigos biudžetas siekia beveik 80 mln. eurų.