Nuo vasaros Baltarusijos diktatorius Aleksandras Lukašenka į savo šalį atskraidino tūkstančius Artimųjų Rytų migrantų ir privertė juos bandyti kirsti Lenkijos sieną į ES. Krizė paaštrėjo pirmadienį, kai maždaug 1500 migrantų grupė netoli Kuźnicos kaimo šiaurės rytų Lenkijoje išgriovė tvoras ir prapjovė spygliuotą vielą, rašo politico.eu.
Migrantams nepavyko prasibrauti, bet jie greičiausiai bandys dar kartą. Iš tiesų, migrantų kolonas prie sienos palydėjo Baltarusijos kariai. Jie neturi galimybės grįžti atgal. Migrantai yra įstrigę miškingoje niekieno žemėje, kurioje naktį temperatūra nukrenta žemiau nulio. Nors daugelis migrantų yra jauni vyrai, tarp jų yra ir pagyvenusių žmonių, taip pat moterų ir vaikų. Varšuva išsiuntė 12 000 karių į pasienį.
Lenkijos vyriausybė teigia, kad dėl šios situacijos kaltas Kremlius, jos amžinas priešas. Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis suskubo įvardinti V. Putiną kaip to, ką Varšuva laiko hibridinio karo forma, sumanytoją.
„Tai yra naujausias Lukašenkos išpuolis, kuris yra vykdytojas, bet jis turi vadovą, ir šis vadovas yra Maskvoje, šis vadovas yra prezidentas Putinas, kuris rodo ryžtą įgyvendinti Rusijos imperijos atkūrimo scenarijų, scenarijų, kuriam mes, visi lenkai, turime ryžtingai priešintis“, – antradienį parlamente sakė M. Morawieckis.
Lenkijos saugumo pajėgų prioritetas yra atremti tai, ką ji laiko išpuoliu, ir apsaugoti sieną. Valdžia netgi planuoja koncertinos tvoras pakeisti betonine siena. Valdžia taip pat paskelbė nepaprastąją padėtį pasienio regione, uždrausdama ten patekti žurnalistams, humanitariniams darbuotojams ir medikams.
Lenkijos sprendimas laikyti karius pasienyje yra plačiai palaikomas. Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis buvo cituojamas dienraštyje „Bild“, ragindamas ES solidarizuotis su Varšuva, taip pat parodė pirštu į Maskvą. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen taip pat tvirtino, kad „Baltarusijos valdžia turi suprasti, kad toks spaudimas Europos Sąjungai, ciniškai pasinaudojant migrantais, nepadės jiems pasiekti savo tikslų“.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis trečiadienį Varšuvoje susitiks su M. Morawieckiu.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas tik dar labiau paskatino įtarimus dėl Maskvos įsitraukimo, pasiūlydamas ES sumokėti Minskui, kad migrantai nepatektų į šalį – lygiai taip pat, kaip ir Turkijai 2016 m. „Kodėl jie negali padėti Baltarusijai šitaip? Baltarusijai taip pat reikia pinigų, kad būtų užtikrintos normalios sąlygos pabėgėliams, kurių Lietuva ir Lenkija nenori įsileisti“, – sakė jis per naujienų agentūros „TASS“ spaudos konferenciją.
Su žmonėmis elgiamasi kaip su stalo teniso kamuoliukais
Kol Lenkijos kariuomenė tvirtai laikosi pasienyje, šalies opozicija ir tarptautinės humanitarinės organizacijos ragina Varšuvą padėti tiems migrantams, kurie patenka į Lenkiją ir kurie prašo tarptautinės apsaugos.
„Nėra jokių abejonių, kad tai gili [humanitarinė] krizė“, – sakė Lenkijos ombudsmeno pavaduotoja Hanna Machińska, stebinti žmogaus teisių pažeidimus šalyje.
Oficialiais duomenimis, 10 žmonių žuvo kirsdami sieną. Tačiau uždarame regione veikiantys vietiniai teigia, kad skaičius gali būti gerokai didesnis.
„Situacija tampa humanitarine krize, kai niekas iš abiejų pusių nieko nedaro, kad rastų sprendimą, – sakė Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro Lenkijoje atstovė Christine Goyer. – Šalys turi rasti sprendimą, kad žmonės neliktų ten, kur dabar yra“.
Lenkijos vyriausybė išsiuntė į Baltarusiją dvi humanitarinės pagalbos konvojus, tačiau jie nebuvo įleisti. Kai kurie migrantai, kuriems prireikė skubios medicininės pagalbos, buvo paguldyti į vietines ligonines.
Tačiau netoli sienos dirbančios pilietinės grupės ir žmogaus teisių aktyvistai sako, kad artėjant žiemai padėtis šiame miškingame ir pelkėtame rajone darosi vis pavojingesnė.
Į regioną savanoriauti atvykusi Vroclavo universiteto profesorė Urszula Glensk teigė, kad miške už ekstremalios situacijos zonos ribų esantys migrantai dažniausiai būna permirkę nuo galvos iki kojų, alkani ir ištroškę, dažnai serga hipotermija ir yra nepasiruošę žemai temperatūrai.
Ji sakė, kad migrantus baltarusiai jėga stumia į miškus Lenkijos pusėje, kur paskui yra sugaunami ir siunčiami atgal į Baltarusiją. „Su jais elgiamasi kaip su stalo teniso kamuoliukais, – sakė ji. – Nesitikiu, kad Lenkijos vyriausybė išspręs šią problemą kokiu nors humanitariniu būdu“.
„Akivaizdu, kad Lenkijos vyriausybė prisideda prie šimtų pasienyje su Baltarusija įstrigusių žmonių kančių“, – pridūrė ji.
Kai kuriuose pranešimuose teigiama, kad migrantai yra mušami baltarusių karininkų, o kiti sako, kad lenkų kariai per tvorą permetė nėščią moterį, dėl ko jai įvyko persileidimas. Lenkijos pasienio tarnybos atstovė spaudai sakė tirsianti šį incidentą ir pabrėžė, kad valdžios institucijos dažniausiai padėdavo nėščioms moterims.
„Nepriimtina, kad vaikų ir jų šeimų gyvybės yra naudojamos kaip derybinis pagrindas regioniniame konflikte“, – sakė nevyriausybinė organizacija „Gelbėkit vaikus“.
C. Goyer iš UNHCR sakė, kad agentūra stengėsi užtikrinti, jog kiekvienas turėtų teisę paprašyti tarptautinės apsaugos.
„Lenkija atsidūrė tokioje situacijoje, kurioje ji turi pareigą saugoti savo sieną... Iš tikrųjų svarbu rasti būdą tiems, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, kad jų byla būtų išnagrinėta, o jei jie bando prašyti prieglobsčio, jiems turi būti leista tai padaryti“, – pridūrė ji.
„Pasienio grupė“ („The Border Group“) – pasienio zonoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų grupė – paragino Lenkijos vyriausybę sudaryti humanitarinį koridorių ir į uždarytą zoną įleisti žiniasklaidą, pilietines grupes ir medikus.
„Į Lukašenkos režimo provokacijas Lenkija, demokratinė šalis, gerbianti žmogaus teises, iki šiol nepateikė tinkamo atsako, – nurodė grupė. – Vietoj nelegalių deportacijų, smurto ir humanitarinės krizės ignoravimo reikalaujame apsaugoti gyvybę ir sveikatą, prieštarauti kankinimams, apsaugoti ir gerbti migrantų teises.“
Lenkija daro savaip
Nėra aišku, ką galėtų padaryti tarptautinės organizacijos. Lenkija šią krizę sprendžia savaip. Briuselis naudoja diplomatines priemones, kad ateityje išvengtų bet kokio migrantų antplūdžio. Ursula Von der Leyen vėlai pirmadienį pareiškė, kad Komisijos viceprezidentas Margaritis Schinas artimiausiomis dienomis bus išsiųstas į pagrindines kilmės ir tranzito šalis, „kad užtikrintų, jog šalys imtųsi veiksmų, ir jų piliečiai nepakliūtų į Baltarusijos valdžios paspęstus spąstus“.
Pasak Komisijos vadovės, blokas taip pat nagrinės, kaip taikyti sankcijas trečiųjų šalių oro linijoms, įsitraukusiomis į prekybą žmonėmis.
Humanitarinės pagalbos srityje U. von der Leyen įsipareigojo „su JT ir jos specializuotomis agentūromis ištirti, kaip užkirsti kelią humanitarinei krizei ir užtikrinti, kad migrantai galėtų būti saugiai grąžinti į savo kilmės šalį, padedant jų nacionalinėms institucijoms.“
Kitas Komisijos turimas įrankis galimai humanitarinei krizei spręsti yra ES civilinės saugos mechanizmas, tačiau norint padėti pagal šį mechanizmą, Varšuva turėtų oficialiai prašyti pagalbos. Komisijos atstovas spaudai antradienį žurnalistams sakė, kad „tokio prašymo iš Lenkijos valdžios nebuvo sulaukta“, bet „esame tam pasirengę“.
ES taip pat gali pasiūlyti paramą Lenkijai per tokias agentūras kaip „Frontex“ ir Europolas, jei tik to bus paprašyta. Tačiau Varšuva ne kartą atsisakė įtraukti bet kokius užsienio stebėtojus. Antradienį M. Morawieckis pareiškė, kad „Frontex“ nesuteiks „realios pagalbos“, nes jie turi tik mažiau nei 1000 karių.
C. Goyer sakė, kad JT bandė patekti į pasienio zoną, bet nebuvo įleista.
H. Machińska nusiteikusi pesimistiškai. „Nežinome, kaip viskas klostysis toliau. Baiminamės, kad bus tik blogiau.
