Lenkija antradienį pranešė, kad nuo liepos 7 dienos laikinai vykdys patikrinimus prie sienų su Vokietija ir Lietuva, kad sustabdytų nelegalią imigraciją.
Kaip rašė BNS, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys anksčiau antradienį pranešė, jog Varšuva ketina sustiprinti patikras Lietuvos ir Lenkijos pasienyje.
Anot jo, Lenkija tokį žingsnį planuoja atsižvelgdama į situaciją dėl neteisėtos migracijos, sulaikytųjų skaičių, taip pat „tam tikras įtampas, kurios atsiranda dėl priemonių taikymo Lenkijos ir Vokietijos pasienyje“.
Dėl išaugusio migracijos srauto per Latvijos teritoriją kyla klausimų – ar jų siena tokia nesaugoma, kad migrantai lengvai patenka į Lietuvą. Tiesa, migrantų šiuo metu yra kaip niekada daug iš Lenkijos pasienio. Kas lemia šių sienų pažeidžiamumą ir kokių veiksmų imasi Latvijos, Lenkijos bei Lietuvos pasieniečiai buvo diskutuojama „Žinių radijo“ laidoje „Ryto Espresso“.
G. Mišutis teigė, kad šiemet į Lenkiją bandė patekti beveik 15 000 migrantų ir dėl šios priežasties turbūt tai yra labiausiai apkrauta šalis.
Šiltuoju metų laiku neteisėta migracija suaktyvėja, todėl pasieniečiams padaugėja darbo, tačiau migracijos srautai labiausiai priklauso ne nuo sezono, o nuo dirbtinio Baltarusijos tarnybų kišimosi.
„Paprastai taip [vasarą pasieniečiams pats darbymetis ir jaučiamas krūvis dėl nelegalios migracijos]. Šiltasis metų laikas yra palankesnis migrantams bandyti neteisėtai patekti. Ir čia ne tik šiuo laikotarpiu, ne tik nuo 2021 metų, kai prasidėjo migracijos krizė, bet ir ankstesniais metais tas būdavo palankesnis metas.
Bet tai nereiškia, kad dėl to išauga labai dideli srautai, nes pagrindinės neteisėtos migracijos priežastys vis dėlto yra nenatūralios. Turiu omenyje tai, kad yra labai didelis Baltarusijos tarnybų vaidmuo tame procese“, – pasakojo jis.
Kalbant apie antrinę migraciją iš Latvijos ir kodėl jos skaičiai taip paaugo, VSAT atstovas pastebėjo, kad antrinė migracija svyruoja. Šiuo metu daugiausia migrantų nukreipiama į Latvijos pasienį, nes ji yra laikoma patrauklesne nei Lietuvos, o pagrindinį vaidmenį šiame procese atlieka Baltarusijos režimas.
„Jie [migracijos srautai] buvo sumažėję, galima sakyti, pernai. Užpernai jie irgi buvo gana dideli. Tai yra pulsuojantis reiškinys, nes ta antrinė migracija yra jau pirminės migracijos šalutinis reiškinys. Pagrindinė priežastis vėlgi yra Baltarusijos pusėje, tai yra migrantų nukreipimas prie Latvijos sienos didelėmis grupėmis.
Pavyzdžiui, šiemet Latvija neįsileido, apgręžė arba užkirto kelią daugiau nei 6000 migrantų. Lietuvoje tokių buvo net mažiau nei 1000, tai septynis kartus mažiau.
Be to, tiek migrantai, tiek jų organizatoriai, tiek Baltarusijos režimas renkasi vietas, kur yra didesnė tikimybė patekti į ES, vykti toliau į Vokietiją. Statistiškai matome, kad Latvijos ruožas su Baltarusija yra patrauklesnis negu Lietuvos“, – komentavo specialistas.
G. Mišučio nuomone, migruoti yra renkamasi ten, kur lengviau migrantams galima patekti, kur yra mažesnė tikimybė būti sulaikytiems ar apgręžtiems. Lietuvos migracijos skaičiai labai maži, palyginus su Latvijos.
Kalbama tik apie apgręžtuosius – 6000 prieš nepilną 1000 migrantų. Ir dar yra kita dalis – antrinė migracija, tai yra šimtai migrantų, kurie vis dėlto sugeba patekti į Latviją, kažkokiu būdų įveikia jos sieną ir tada bando vykti į Vokietiją per vidaus sienas.
Tiesa, jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Latvija vėliau pradėjo sienos įrengimo darbus. Ten dar galbūt nėra užtikrintos kokybiškos infrastruktūros: „Latvija įrengė fizinį barjerą, bet keliais metais vėliau nei Lietuva. Mūsų valstybė visą savo sieną su Baltarusija aprūpino stebėjimo sistemomis apie Latvijos pasienio saugumą pašnekovas.
G. Mišutis pastebėjo, kad migrantai, dažnai nedidelėmis grupėmis ar pavieniui, po patekimo į Latviją, siekia pasiekti Vakarų Europą per Lietuvą ir Lenkiją. Taip jie daro naudodamiesi gabentojais ar sprukdami iš centrų, tačiau daug jų sustabdomi dėl pasieniečių kriminalinės žvalgybos veiksmų.
„Dažnai migrantų jau laukia prie Latvijos–Baltarusijos sienos. Nedidelėmis grupelėmis tiek, kiek telpa į lengvąjį automobilį – juos bando gabenti toliau per Lietuvos–Latvijos, paskui per Lietuvos–Lenkijos sieną į Vakarų Europą. Yra ir pavienių atvejų.
Dar vienas kelias yra, kai migrantai braunasi į Latviją ir juos sulaiko Latvijos pasieniečiai. Tuomet jie prašosi prieglobsčio Latvijoje, tačiau jų tikslas nėra likti. Jie turi teisę laikinai išeiti iš centrų, o tada su gabentojų pagalba ar savarankiškai sprunka iš Latvijos į Vokietiją. Didelės grupės – retas atvejis, nes reikia didesnio transporto, kuris keltų įtarimų.
Pasieniečiai žino tas schemas, veikia pagal kriminalinę žvalgybą, todėl migrantai stringa prie vidaus sienų. Tačiau dalis jų vis dėlto patenka į Lenkiją ir toliau“, – sakė „Žinių radijo“ laidoje pašnekovas.
Kaip kalbėjo G. Mišutis, jei pasieniečiai sulaiko asmenis, neteisėtai kirtusius Baltarusijos–Latvijos sieną, paskui Latvijos–Lietuvos, tada yra atliekamas tyrimas, surenkami įrodymai, ir tada migrantai grąžinami Latvijai: „Su Latvija turime gerus santykius, jie visada priima atgal.
Svarbu įrodyti, kad jie tikrai atvyko iš Latvijos. Vakar, pavyzdžiui, mūsų tarnyba grąžino į Latviją penkis Eritrėjos, du Sudano ir penkis Somalio piliečius – visi jie buvo sulaikyti jau Lietuvoje, pakeliui į Vokietiją“, – tęsė jis.
VSAT atstovas taip pat atsakė, ar migrantus, kurie perėjo Latviją, Lietuvą, sulaiko lenkai.
„Taip, tie 350 migrantų šiemet sulaikyti tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje. Po tyrimo, jei įrodoma, kad jie atvyko per Lietuvą, lenkai juos perduoda mums.
Mes surenkame visus faktus ir perduodame Latvijos pareigūnams. Nesvarbu, kur migrantai sulaikyti – jei yra įrodymai, kad atvyko iš Latvijos, jie grąžinami būtent ten“, – akcentavo jis.
Dažniausias migrantų kelias yra per Rusiją, pastebėjo G. Mišutis. Jie iš savo kilmės šalių pirmiausia atvyksta į Rusiją – studijų, darbo ar kitais tikslais. Tada juda į Baltarusiją, dažnai gabentojų pagalba, ir bando patekti į ES per Lenkiją, Latviją arba, rečiausiai per Lietuvą: „Taigi pagrindinis maršrutas: kilmės šalis, tada Rusija, tada Baltarusija, tada ES šalis“, – dalinosi mintimis pašnekovas.
Visą „Žinių radijo“ laidą „Ryto Espresso“ galite klausytis čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
