Prieš priesaikos ceremoniją Seime, G. Nausėda su žmona simboliškai įžengė į sostinę Vilnių ties Aušros Vartais, kur stabtelėjęs persižengojo Šv. Mergelės Marijos paveikslui.
Atėjęs prie J. Basanavičiaus paminklo, būsimasis šalies vadovas nulenkė galvą, o naujojo prezidento vardu buvo padėti ąžuolo vainikai.
Stabtelėjęs prie žurnalistų, G. Nausėda sakė, kad iš J. Basanavičiaus reikia semtis stiprybės saugoti tautinę tapatybę, kuriai šiandien pavojų kelia globalizacija.
„Yra daugybė pagundų, globalizuotas pasaulis, daug visokių tarptautinių srovių, kurios galbūt kitą kartą ir pakreipia lengviau paveikius žmones globalizmo kultūros link. Tautinės tapatybės puoselėjimas šiandien tampa kaip retas, sudėtingas uždavinys, kurį reikia mums įgyvendinti“, – sakė G. Nausėda.
Jis kalbėjo ir apie J. Basanavičiaus asmenybės ir jo atliktų darbų svarbą jam.
„Šis žmogus man simbolizuoja, kiek galima padaryti Lietuvos labui net nebūtinai būnant politiku. Aš net nežinau, kaip vienu žodžiu jį būtų galima įvardyti. Aš ilgai galvojau, kokį įrašą galima būtų palikti jo pase, ten kur yra parašyta jo profesija, veiklos rūšis.
Pagalvojau, ne, ten nereikia rašyti daktaras ar istorikas, ar politikas. Ten reikia įrašyti vieną žodį: „Lietuva“. Nes tai buvo viso gyvenimo jo moteris“, – prie J. Basanavičiaus paminklo žurnalistams sakė G. Nausėda.
Šalies vadovas ragino žiūrėti į J. Basanavičių ne kaip į paminklą, o kaip į gyvą žmogų, kuris mus stebi, į mus žvelgia. „Ir praeidami pro šalį pagalvokime, o ką aš šiandien padariau Lietuvai.“
Žurnalistų paklaustas, kokie pirmi žodžiai buvo pirmajai poniai, jis sakė: „Ar tiesą sakyti? Sakiau, tu nuostabiai šiandien atrodai.“
Kartu su juo buvo žmona ir dukros.
Paminklas J. Basanavičiui buvo pastatytas praėjusių metų lapkričio pabaigoje minint jo gimtadienį. Skulptoriaus Gedimino Piekuro sukurtas paminklas stovi šalia dabartinės Filharmonijos pastato, kuriame 1905 m. vyko Didysis Vilniaus Seimas.
Vilniečiai tikisi vienybės
Pasveikinti G. Nausėdos susirinkę vilniečiai sakė tikintys, kad prezidentas įgyvendins pažadus gerinti pragyvenimo lygį ir mažinti socialinę atskirtį.
„Prezidentui reikia stengtis, kad visi būtų išsilavinę, būtų darbo ir žmonės neišvažiuotų iš Lietuvos, kad čia būtų įmanoma pragyventi“, – BNS sakė 80 metų pensininkė Bronislava, nenurodžiusi savo pavardės.
„Aš to tikiuosi, manau, jis tikrai stengsis ir yra labai geranoriškai nusiteikęs valstybės atžvilgiu“, – pridūrė ji.
57-ių Gediminas Kolvaiša teigė besitikintis, kad prezidentas „atstovaus visai Lietuvai ir pateisins visų lūkesčius“.
„Daug žmonių už jį balsavo, pasitikėjimas didelis. Turės nenuvilti“, – tvirtino vyras.
Kur dar galima pamatyti prezidentą
11 val. inauguracijos renginiai persikelia į Seimą, kur vyks iškilmingas posėdis. Naujasis šalies vadovas ištars priesaikos žodžius ir pasakys inauguracinę kalbą, skirtą nubrėžti valstybės raidos gairėms per ateinančius penkerius metus.
12 val., prezidentas Nepriklausomybės aikštėje priims iškilmingą ginkluotųjų kariuomenės pajėgų rikiuotę. Išklausę Prezidento sveikinimo žodį, karinio parado dalyviai Gedimino prospektu žygiuos iki Katedros aikštės.
13 val. šalies vadovas dalyvaus Vilniaus arkikatedroje bazilikoje vyksiančiose mišiose.
14 val., Katedros aikštėje rengiama Lietuvos miestų ir miestelių bei užsienio lietuvių vėliavų pagerbimo ceremonija. Po šio renginio prezidentas ir pirmoji ponia eis į Simono Daukanto aikštę, pakeliui sveikindami susirinkusius žmones.
15 val. prasidės iškilminga Prezidentūros perdavimo ceremonija. Dalyvaujant kariuomenės orkestrui ir garbės sargybos kuopai, S. Daukanto aikštėje bus iškelta naujojo šalies vadovo vėliava. Iškart po to Prezidentas kreipsis į Lietuvos piliečius Tėvynėje ir užsienyje. Galiausiai šalies vadovas Baltojoje salėje priims iš Vyriausybės vadovo grąžinamus įgaliojimus.
Oficialią inauguracijos renginių programą apibendrins 16 val. prasidėsiantis koncertas S. Daukanto aikštėje. Jame bus pristatyti Lietuvos regionai – 10 apskričių. Kiekvienai jų atstovaus iš ten kilę atlikėjai. Koncertą vainikuos bendrai atliekamas kūrinys.
19 val. Prezidentūros kiemelyje rengiamas priėmimas kultūros veikėjams, nacionalinių premijų laureatams ir valstybės kūrėjams.
Prezidento galios ir jo pirmtakai
Daugelį pastarųjų metų vieno komercinio banko prezidento patarėju dirbęs G. Nausėda prezidentu buvo išrinktas 2019 metų gegužės 29 dieną.
Klaipėdoje gimęs, ekonomisto išsilavinimą turintis ir su žmona Diana dukras Gedailę ir Ugnę užauginęs prezidentas šiemet sulaukė 55 metų. Jo kadencija truks 5 metus.
G. Nausėda yra devintasis Lietuvos prezidentas. Iki jo šias pareigas ėjo: Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis, Kazys Grinius, Jonas Žemaitis, Algirdas Mykolas Brazauskas, Valdas Adamkus, Rolandas Paksas ir Dalia Grybauskaitė (laikinai prezidento pareigas kurį laiką ėjo ir Artūras Paulauskas).
Pagal dabartinę Konstituciją Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas. Jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų.
Prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką, pasirašo tarptautines sutartis skiria ir atšaukia diplomatinius atstovus, priima užsienio valstybių diplomatinių atstovų įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus.
Seimo pritarimu prezidentas skiria ministrą pirmininką, skiria ir atleidžia įstatymų numatytus valstybės pareigūnus, teikia Aukščiausiojo Teismo ir Konstitucinio teismo teisėjų, valstybės kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatūrą, skiria ir atleidžia kariuomenės vadą ir saugumo tarnybos vadovą.
Ginkluoto užpuolimo, gresiančio valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, atveju prezidentas priima sprendimus dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, karo padėties įvedimo, taip pat dėl mobilizacijos, skelbia nepaprastąją padėtį skelbia eilinius ir pirmalaikius Seimo rinkimus, taip pat teikia Lietuvos Respublikos pilietybę, skiria valstybinius apdovanojimus, teikia malonę nuteistiesiems, pasirašo ir skelbia Seimo priimtus įstatymus.
