Prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai, viena iš pirmųjų Vakarų pagalbos Ukrainai priemonių buvo faktinė galimybė naudotis bendrąja ES rinka.
Tačiau, nors karas tebesitęsia, 2025 m. birželio 6 d. ši priemonė buvo panaikinta, o Ukrainos įmonės rizikuoja prarasti milijardines sumas.
Kad sušvelnintų tokio sprendimo poveikį, Europos Komisija pasiūlė nustatyti didesnes nei ikikarinės kvotas. Tačiau, spaudžiami ūkininkų, kurie reikalauja apsaugos nuo importo iš Ukrainos, Bulgarijos, Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos žemės ūkio ministrai neseniai paskelbė jungtinę deklaraciją, kurioje ragina Komisiją atsisakyti planų pratęsti laisvosios prekybos sutarčių su Ukraina galiojimą ir grįžti prie ikikarinio protekcionizmo.
Jei šis siūlymas būtų įgyvendintas, ES trumpam įsigaliotų aukštesnės tam tikrų javų kainos, o šių šalių vyriausybės galėtų girtis savo didvyriškomis pastangomis besipriešinant neteisingajam Briuseliui.
Kitas Putino ėjimas būtų labai kenksmingas
Tačiau, anot G. Landsbergio, jei Ukraina žlugtų, kitas Rusijos prezidento Vladimiro Putino ėjimas būtų labai kenksmingas ES ir ypač Rytų Europos ūkininkams, kurių žemės yra arčiau sienos ir jas kerta į didžiuosius miestus vedantys keliai.
Taigi, ūkininkams būtų logiška norėti kaip galima labiau paremti Ukrainos gynėjus, kad V. Putino tankai būtų sustabdyti už šimtų kilometrų, o ne metrų nuo jų sklypų ribų.
Tačiau, kaip rašo G. Landsbergis, visa „ne mūsų karo“ teorija ir yra grindžiama ta idėja, kad į agresiją reaguoti derėtų tik kai ją sustabdyti būna per vėlu ir karas jau yra prasidėjęs. O prasidėjus agresijai, pirma dažniausiai nukenčia būtent užpultosios šalies ūkininkai.
Kad galėtų apginti „kiekvieną colį“ savo ūkių, šalis privalo demonstruoti galią toli už savo sienų, pasitelkdama ištikimų sąjungininkių tinklą. Taigi, bulgarų, vengrų, lenkų ir slovakų ūkininkams reikia didelės kariuomenės, kuri už šimtų kilometrų į rytus kariautų ir žūtų už juos, gindama jų pačių ūkius nuo karo.
Ukraina Putinas neapsiribos
Būtent tą jiems ir duoda Ukraina, rašo G. Landsbergis. Ukraina yra vienintelė tikra pafrontės šalis ir jeigu V. Putino joje nesustabdysi, egzistuoti didelė galimybė, kad tai, ką pradėjęs, jis tęs kitur.
Reikšdamas solidarumą su nebombarduojamais, tačiau vargstančiais Bulgarijos, Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos ūkininkais, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras tvirtina, kad mes susiduriame su tuo pačiu priešu, todėl nederėtų vardan trumpalaikio pelno aukoti išgyvenimą vidutinėje perspektyvoje.
Todėl, anot G. Landsbergio, būtų logiškiau priimti Ukrainą į ES ir ją traktuoti kaip draugą ir lygų sau, o ne atstumti kaip prašalaitį.
Suprantama, kad ūkininkai reikalauja apsaugos priemonių ir kompensacijų, kad galėtų užtikrinti sklandų perėjimą prie abiem pusėms naudingo rezultato. Tačiau, pasak G. Landsbergio, vienintelis veiksmingas ir sąžiningas būdas tai pasiekti – priimti Ukrainą kaip visateisę ES narę.
Priimti Ukrainą į Europos Sąjungą nereiškia priartinti karą – tai reiškia perkelti ES svorį ir finansinę galią į rytus, į tikrąją pafrontę, paremti tuos, kurie gina mūsų užtvankas, kad jos nebūtų susprogdintos, neleidžia karo baisumams mūsų pasiekti ir padeda užtikrinti, kad nė viena iš rytinio flango šalių netaptų pafrontės šalimi.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
