„Ukraina jau yra užpulta, todėl apie sankcijas kalbėti turime pradėti jau dabar, nelaukiant karinės atakos“, – prieš Briuselyje vykstantį ES Užsienio reikalų tarybos posėdį žurnalistams teigė ministras.
G. Landsbergio teigimu, sutelkusi šimtatūkstantines pajėgas prie Ukrainos sienų, Maskva kelia tiek ekonominį, tiek saugumo spaudimą Kijevui.
Jis pabrėžė, kad Europa neturi laukti rusų karių įsiveržimo, o galimas atsako priemones numatyti ir taikyti jau dabar.
„Putinas nebrėžia jokių raudonų linijų savo puolimui, todėl mes neturėtume brėžti jokių raudonų linijų savo sankcijoms“, – kalbėjo G. Landsbergis, paklaustas apie galimas sankcijas, susijusias su energetikos sektoriumi.
„Mano vyriausybė davė mandatą deryboms, jog visi galimi sankcijų variantai turi likti ant stalo“, – pridūrė jis.
Ministro teigimu, diplomatijai vietos visada bus, tačiau „agresorius turi parodyti norą atitraukti pajėgas“.
JAV duomenimis, Maskva prie Ukrainos sienų yra sutelkusi apie 150 tūkst. karių ir įvairios karinės technikos.
Po Užsienio reikalų tarybos posėdžio G. Landsbergis teigė, kad šiuo metu Europos Sąjunga galėtų pasiūlyti Kijevui „papildomų žingsnių“, siekiant integracijos į Bendriją.
„Ypač dabar tai parodytų Putinui, kad jo veiksmai neišgąsdino nei Ukrainos, nei ES“, – kalbėjo ministras.
Jis pridūrė išgirdęs „palaikymo balsų“, tačiau tiksliai šalių neįvardino.
Baltarusijos okupacija
Be kita ko, ministras pabrėžė, kad situacija Baltarusijoje „keičiasi dramatiškai“.
„Baltarusija leidžia naudoti savo teritoriją kariniams Rusijos veiksmams, mes turime lygiai taip pat kalbėti apie sankcijas Baltarusijos režimui“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
G. Landsbergio teigimu, kad sankcijos galėtų užpildyti anksčiau paliktas spragas ir būtų nukreiptos į kalio trąšų, naftos produktų sektorius.
Pasak jo, nerimą kelia ir sekmadienį organizuojamas referendumas, kuriuo siekiama panaikinti „karinį neutralitetą“, sudarantį sąlygas Rusijos pajėgoms Baltarusijoje būti neribotą laiką.
Baltarusijos gynybos ministras Viktaras Chreninas sekmadienį pareiškė, kad bendros pratybos su Rusijos pajėgomis, kurios turėjo baigtis šį savaitgalį, bus tęsiamos.
Jo pranešime teigiama, kad tokį sprendimą lėmė išaugęs karinis aktyvumas prie jų bendrų sienų ir eskalacija Rytų Ukrainoje. Kada planuojama baigti šias pratybas, nenurodoma.
Pratybos Baltarusijoje, kurių aktyvioji dalis prasidėjo praėjusią savaitę, turėjo tęstis iki vasario 20-osios.
JAV duomenimis, Baltarusijoje į pratybas Rusija pasiuntė daugiau nei 30 tūkst. karių.
Pasak G. Landsbergio, tai keičia ne tik Ukrainos, bet ir Baltijos šalių, Lenkijos saugumo situaciją.
„Turime pripažinti, kad tai, ką matome, yra labai lėta Baltarusijos teritorijos ir valstybės okupacija“, – dėstė ministras.
Tuo metu Prancūzija sekmadienį pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prancūzų lyderiui Emmanueliui Macronui teigė ketinąs išvesti Rusijos karius iš Baltarusijos, kai tik baigsis ten vykstančios pratybos.
Šios savaitės pabaigoje G. Landsbergis su Latvijos ir Estijos kolegomis ketina vykti į Kijevą, siekdamas parodyti solidarumą su Ukraina. BNS žiniomis, prie delegacijos turėtų prisijungti Danijos ir Bulgarijos atstovai.
