„Sunkiai suprantamas (Turkijos sprendimas – ELTA). (...) Pasitikėjimas ta valstybe menks, vienareikšmiškai. Jau dabar buvo keliami klausimai, kaip Aljanse suderiname pozicijas tų pozicijų, kurios yra už Ukrainą, kurios yra prorusiškos, netgi pavadinčiau tam tikra Rusijos frakcija, tos kurios padeda apeiti sankcijas Rusijai, visa tai mažina pasitikėjimą, ar mes esame gebantys priimti bendrus sprendimus krizės atveju, kuri būtų susijusi su veiksmais iš Rusijos pusės“, – antradienį Seime žurnalistams teigė G. Landsbergis.
„Mano vertinimu, visa tai kyla iš tam tikrų situacijų didžiųjų valstybių viduje. Jaučiamas vaakumas ir tada jame pradeda virti nauji procesai“, – pažymėjo jis.
Vis tik prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė antradienį teigė nesureikšminanti Turkijos siekio tapti BRICS nare. Pasak jos, tai tėra valstybės noras tapti labiau matoma geopolitine žaidėja.
„Bloomberg“ pirmadienį paskelbė, kad Turkija oficialiai pateikė prašymą įstoti į BRICS šalių grupę, nes siekia didinti savo įtaką pasaulyje ir užmegzti naujų ryšių už tradicinių sąjungininkų Vakaruose ribų.
Anot agentūros šaltinių, Turkija oficialią paraišką dėl prisijungimo prie BRICS pateikė prieš kelis mėnesius. Ekspertai spėja, kad tokį sprendimą galėjo lemti progreso, jau ilgus metus siekiant tapti Europos Sąjungos (ES) dalimi, stygius.
BRICS grupė pavadinta Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos garbei. Šių metų pradžioje ją papildė keturios naujos narės: Iranas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Etiopija ir Egiptas. Prisijungti kviečiama ir Saudo Arabija, tačiau karalystė kol kas to dar nepadarė.
