G. Landsbergis teigė, kad NATO viršūnių susitikimo data dažnai yra nežinoma labai ilgai. Anot jo, įprastinė praktika būdavo, kad Aljanso vadovai susitikdavo kas dvejus metus, tačiau dabar tai pasikeitė – susitikimas Vilniuje vyks praėjus metams po susitikimo Madride.
„Galutiniai patvirtinimai, kurie leistų pradėti teisines procedūras, tvirtintis Vyriausybėje, jie užtruko. Ir ne dėl to, kad mes neieškojome atsakymų, visas užklausas buvome pateikę, bet tai yra politiniai sprendimai, kuriais patvirtinama, kad taip, tikrai NATO susitikimas bus organizuojamas ir jis bus organizuojamas jūsų sostinėje. Tik tada valstybė gauna tą pagrindą viską organizuoti. Tie patvirtinimai atėjo ganėtinai vėlai“, – antradienį Seime komentavo G. Landsbergis.
Pasak jo, galimybės organizuoti viešuosius pirkimus dėl NATO viršūnių susitikimo buvo apribotos. Kiek priklauso nuo URM, anot G. Landsbergio, pirkimai atliekami per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO) ir yra vieši.
„Mus šiek tiek mažiau riboja terminai, mes turėjome kitokią situaciją ir dėl to turėjome galimybę kitokią“, – skirtumus su pirkimais, kuriuos vykdo „Litexpo“, aiškino G. Landsbergis.
Viešojoje erdvėje kilo nemaža diskusija dėl kainų, kurios bus mokamos, pavyzdžiui, už apšvietimą ir garso įrangą, svarstyta, ar jos nėra užkeltos vos ne dešimtis kartų.
„Negalėčiau komentuoti, nes nei pats dalyvauju pirkimuose, nei žinau specifikacijų kokių nors. Esu supažindamas su įvykusiais rezultatais ar tais, kurie yra neįvykę, kad žinočiau bendrą situaciją.
Specifinių pirkimų, kokios yra kainos, įtarčiau, bet geriau tuos pirkimus komentuotų žmonės, kurie tuos pirkimus atliko. Dėl laiko, dėl ypatingų reikalavimų, kurie susiję su saugumu, apimtimis įsigijimų, turint galvoje, kad labai didelė apimtis renginio, kartais tos kainos gali būti paaiškinamos tokiais argumentais, kuriais išdėsčiau“, – sakė G. Landsbergis.
NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 11-12 d. Vilniuje.