Kremlius prie kaimyninės šalies sienų yra sutelkęs iki 100 tūkst. karių. Vakarai baiminasi dėl galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.
Regioninio saugumo padėtį G. Landsbergis ketvirtadienį Breste aptarė su ES užsienio reikalų ministrais.
„Dėl Rusijos agresyvios politikos, situacija Rytų Europoje išlieka itin įtempta: Rusija toliau tęsia karinės ginkluotės dislokavimą prie Ukrainos sienų bei karinį konfliktą rytinėje Ukrainoje, toliau ignoruoja tarptautinę teisę, kelia naujus reikalavimus euroatlantinei bendruomenei dėl neva grėsmių Rusijos saugumui, kai tuo tarpu saugumo grėsmės visų pirma kyla iš Rusijos“, − pranešime sakė G. Landsbergis.
„Turime pagaliau išmokti istorijos pamokas, kad nuolaidžiavimas agresyviai politikai tik didina įtampą ir skatina dar didesnę agresiją“, – pridūrė jis.
G. Landsbergis taip pat pastebėjo, kad nemažiau svarbu yra gilinti ES ir NATO bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti veiksmingą atgrasymo politiką, stiprinant rytinį NATO flangą bei padedant kurti Rytų kaimynių ir jų visuomenių atsparumą išorės grėsmėms.
Kalbėdamas apie saugumo situaciją Ukrainoje, ministras pritarė, kad jokie sprendimai neturėtų būti priimami be Ukrainos.
„Ukrainos žmonės laimėjo mūšį dėl europinės krypties dar 2014 metais – jie sumokėjo ir vis dar moka didelę kainą už europinį pasirinkimą − todėl negalime jiems užtrenkti durų”, − sakė G. Landsbergis.
Anot jo, ES turi ne tik stiprinti bendradarbiavimą ir dialogą su Ukraina saugumo ir gynybos srityje, bet ir būti pasirengus įvesti griežtas politines ir ekonomines priemones, jei Rusija nuspręstų pereiti prie karinių veiksmų.
„Baltarusijos atžvilgiu turime laikytis sutartos politikos ir principų, vengti bet kokių veiksmų, kurie legalizuotų Aliaksandro Lukašenkos režimą ar jo veiksmus, taip pat ir planuojamą referendumą dėl vadinamosios naujos šalies konstitucijos. Šis referendumas – tai dar vienas jo bandymas įteisinti savo buvimą valdžioje,“ – sakė G. Landsbergis.
Penktadienį ES ministrai tariasi dėl bendros politikos Kinijos atžvilgiu.
Pernai, gilėjant Vilniaus ir Taibėjaus santykiams, Lietuvoje rudenį atidaryta Taivaniečių atstovybė. Šį veiksmą Pekinas palaikė bandymu veikti kaip nepriklausomai valstybei, nors salą laiko nedalomos Kinijos dalimi.
Lietuvos įmonės dėl to teigia patyrusios įvairių prekybos su Kinijos kompanijomis trukdžių. Šalies politikai tai vadina nepaskelbtomis Pekino sankcijomis.