Taip jis kalbėjo antradienio vakarą vykusioje neeilinėje Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų vaizdo konferencijoje dėl situacijos Artimųjų Rytų regione po balandžio 14 dieną įvykusio Irano ir jo sąjungininkų plataus masto išpuolio prieš Izraelį.
„Vakarų baimė eskaluoti situaciją suteikiant oro gynybą Ukrainai leis Rusijai pasinaudoti tokiu neryžtingumu savo naudai“, – pranešime cituojamas ministras.
G. Landsbergis pasmerkė Irano dronų ir raketų ataką prieš Izraelį, akcentuodamas, jog tokie veiksmai įrodo didėjantį agresyvių režimų ryžtą mesti Vakarų valstybėms iššūkį.
Ministras ragino nedelsiant stiprinti sankcijas Iranui už destabilizuojančius veiksmus regione ir paramą Rusijos agresijai prieš Ukrainą, plečiant draudimus dronų gamyboje naudojamų komponentų atžvilgiu ir įvedant draudimus, susijusius su balistinėmis raketoms.
„G. Landsbergis atkreipė dėmesį į Vakarų delsimo stiprinti sankcijas padarinius – per savaitgalį Izraelio link buvo paleista apie 300 balistinių ir sparnuotųjų raketų bei „Shahed“ dronų, o praėjusią savaitę Rusija Ukrainos link paleido dar apie 180 tokių pat „Shahed“ dronų, kuriuos Rusija naudoja agresijos kare prieš Ukrainą“, – rašoma pranešime.
Įvardindamas artimiausius prioritetus, ministras akcentavo būtinybę išvengti konflikto išplitimo regione, kuris „turėtų katastrofiškų pasekmių ne tik Artimųjų Rytų valstybėms, tačiau ir Ukrainai, toliau nepaliaujamai besiginančiai nuo Rusijos“.
Aptariant situaciją Gazoje, jis taip pat kalbėjo apie poreikį toliau siekti visų įkaitų paleidimo, humanitarinių paliaubų ir Artimųjų Rytų taikos proceso atgaivinimo.
Vėlai šeštadienį ir sekmadienio naktį Iranas paleido daugiau kaip 300 dronų ir raketų į Izraelį. Tai buvo pirma tiesioginė Irano ataka Izraelio teritorijoje ir ja buvo keršijama už smūgį iraniečių ambasados Damaske konsuliniam skyriui, per kurį žuvo septyni Revoliucijos gvardijos nariai, įskaitant du užsienyje veikiančių Gvardijos pajėgų „al Quds“ generolus.
Izraelio kariuomenė sakė, kad 99 proc. Irano paleistų raketų ir dronų buvo perimti padedant Jungtinėms Valstijoms ir kitoms sąjungininkėms, todėl ataka padarė tik nedidelę žalą.
Galimybė, kad Izraelis po Irano atakos gali imtis atsakomųjų veiksmų, pakurstė nuogąstavimus dėl visapusiško regioninio karo.
--Išaiškėjo, kiek kainavo apginti Izraelį nuo tos vienos Irano atakos.
Bendra sąmata -
1 300 000 000 USD;
Vidas Rachlevicius
2 d. ·
Daugelis jau turbūt girdėjo, kad šiąnakt Iranas surengė dronų ir raketų ataką prieš Izraelį. Viskas panašiai, kaip Gazoje: kai teroristai leisdavo raketas į Izraelį, šimtai driskių džiaugsmingai sveikino tai, lygiai taip pat tūkstančiai fanatikų naktį išėjo ir į Irano gatves. Bet jiems džiaugtis nėra dėl ko. Į Izraelį buvo paleista maždaug 300 dronų ir raketų, ir 99% buvo numušta. Kelios raketos nukrito į Izraelio oro pajėgų bazę, bet rimtesnės žalos nepadarė. Pažymėtina, kad šią armadą numušinėjo ne tik Izraelis, bet ir JAV bei britų pajėgos, savo oro erdvę Izraelio aviacijai atidarė Jordanija ir kitos šalys. Visiškai akivaizdu, kad jeigu Izraelis imsis atsako, jis bus triuškinantis, nes, regis, šiuo atveju, skirtingai negu Gazoje, Vašingtonas neketina tramdyti Tel Avivo. Mano požiūriu, šis reikalas yra labai svarbus 3 aspektais. Visų pirma, jis pademonstravo milžinišką technologinį atotrūkį, sakyčiau prarają tarp Irano ir Vakarų karinių technologijų ir ginklų, o juk Iranas yra raketų ir dronų „Shahed“ tiekėjas rusams jų kare prieš Ukrainą. Antra: net ir nesulaukus Izraelio atsako, kuris, be jokios abejonės būtų triuškinantis, tai yra rimtas signalas ir vaizdinga pamokėlė Putinui ir jo generolams, kurie pagaliau turėtų suvokti, kad grasinti Vakarams ir NATO yra tuščias reikalas, nes jokio karo jis laimėti neturi jokių šansų. Ir trečias, pats svarbiausias. Izraelio priešlėktuvinė gynyba ir amerikiečių oro gynybos bei perspėjimo sistemos suveikė beveik pavyzdingai. Tai dar vienas įrodymas: jeigu Vakarai tikrai norėtų, kad Ukraina laimėtų ir būtų politinė valia duoti ukrainiečiams viską, ko reikia pergalei, tas karas pasibaigtų per kelias savaites.
