Pradėdamas kalbą sakė, kad senokai iš balkono nekalbėjo (praėjusiais metais jis sirgo ir buvo ligoninėje), todėl šįkart sakys dvi kalbas.
V. Landsbergis savo kalboje jis minėjo politinius skaudulius su kuriais šiandien susiduria Lietuva: Astravą, referendumą dėl dvigubos pilietybės, sudėtingą politinę situaciją, nepagarbą partizanams. Situacija užsienyje taip pat neliko nepastebėta, pasak profesoriaus „ne visur yra toks gražus oras, kaip šiandien Lietuvoje“.
V. Landsbergis taip pat akcentavo, kad ligi šiol tęsiasi viena kova, tai – kova dėl atminties. Ir jos fronto linija, pasak profesoriaus, eina per mūsų sielas. „O ką mes? Pažvelkime į save. Išsivadavome. Tai ir išsivaduokime, trenk perkūne. Ir neįkliūkime iš naujo klausydamiesi dūsavimų, kad vergijoje buvo geriau. Stiprybės, broliai ir sesės. Nevokim ir nemeluokim".
Jis užsiminė ir apie tai, kad stinga pagarbos partizanams, jų nuveiktiems darbams ir buvusiai kovai. „Kai ateina viską naikinantis smurtas ir niekinimas, tada sukyla Lietuvos partizanai. Prieš įžūlių žmogėdrų ordas. O žmogėdros ateina, kad suėstų ne tik žmogaus mėsą, bet, svarbiausia, sielą. Perkeltų ją į marksistinį pilvą ir panašiai“, – sakė V. Landsbergis.
Pasak, jo, „valdžioje vėl užsisuko vietinis vaikų darželis: kas ant ko supyko ir nesikalbės“.
„Nūnai veržiamės į daugybinę pilietybę: ir valdžia, ir būrys visuomenės. Dalis išvykusiųjų nuoširdžiai norėtų siekdami naujų pilietybių kitur išsaugoti ir turimą Lietuvos. Gražus žodis, bet esamoji Konstitucija to nenumato. Iš čia kaip ją, tą Konstituciją pakeisti, nebetradiciniu, o kokiu nors išsėtiniu referendumu ir apgaule. Tiesą sakant, tas cirkas vis dėl to atmestas. O dar nė neturint pageidaujančių apskaitos ir garantijų, ar naujoji norma nebus taikoma tolimai praeičiai ir tolimiems nepažįstamiems, kurie seniai išvyko į tolimas šalis“, – iš Signatarų namų balkono šeštadienį kalbėjo V. Landsbergis.
Jis sako, kad kyla grėsmė, jog nejuntantiems dabarties Lietuvai jokių pareigų bus pasiūlytos didžiosios pamatinės teisės, pavyzdžiui, piliečių teisė spręsti svarbiausius Lietuvos reikalus.
„Čia dar daugybė klaustukų, profesionalai netempia, gal Dievas padės, aklai balsuoti per anksti, sprendimas nediskutuotinas, dabar balsuoti kviečiami už gražų šūkį, o konstitucinis įstatymas bus parengtas vėliau. Tokių pokštų neturėtų būti“, – sakė V. Landsbergis.
Jis negailėjo kritikos ir užmojui sumažinti Seimo narių skaičių.
„Kai esamų interesantų užmojams kliūva esamas įstatymas, šalin įstatymą, kai kliūva Konstitucija – keičiam Konstituciją. Tuoj pasidirbsim visraktį laisvai kaitalioti Konstituciją, pakaks dviejų penktadalių piliečių, tokia idėja. Taip sumąstė profesionalai, gal žavisi britais, kurie apgavo patys save. Jau renkam parašus prieš tokį Seimą, gal jis per didelis, tebus Lietuvos širdis kuo mažesnė, sutaupysim karsteliui“, - ironizavo V. Landsbergis.
„Gal palikim ją nuseimuotą iki vieno, svarbiausio nario arba vieno visažinio Kultūros komiteto. Parašų parinkti ne problema. Būtų didžiulė valdymo išlaidų ekonomija. Ir dviejų Seimų pirmininkų tikrai nereikia, o geriausias vaistas nuo galvos skausmo, kaip žinia, yra giljotina,“ – sakė V. Landsbergis.
Konstitucinis Teismas penktadienį užsiminė, kad Seimas referendumų organizavimo tvarką galėjo pakeisti nesilaikydamas numatytų procedūrų, tačiau teigė kol kas negalįs pasisakyti dėl naujojo įstatymo atitikimo Konstitucijai.
Opozicijos atstovai sako, kad šis išaiškinimas kelia abejonių, ar gegužę galės vykti referendumai dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo ir dvigubos pilietybės.
Seimas referendumą dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo 141 iki 121 paskelbė ketvirtadienį. Pagal nutarimą, jis vyks gegužės 12 dieną su prezidento rinkimais.
