„Privalau aš užduoti klausimą – ar kovodami prieš putinizmą ir chamizmą, nevirtome lunatikais Lietuvoje? Kelias paskutines savaites mėginau kelti Lietuvoje augančio radikalizmo problematiką. Ar žinote, kokios reakcijos dažniausiai susilaukiau? Prašymo nekalbėti“, – vaizdo įraše TS-LKD suvažiavime susirinkusiems teigė G. Landsbergis.
„Nedidelė nerimo bangelė visuomenėje kilo tik po Europos Parlamento rinkimų – antisemitinės, antiukrainietiškos ir prorusiškos politinės parodė, kad jėgos kyla į politikos paviršių. O koks mūsų atsakas? Tyla? Kodėl tyli svarbiausios Lietuvos institucijos?“, – kėlė klausimus politikas.
TS-LKD pirmininkas negailėjo kritikos ir Prezidentūrai. Pasak jo, prezidento Gitano Nausėdos komandai priklausantys žmonės, jo manymu, net slapčia tikisi antisemitiniais pasisakymais pasižymėjusio Remigijaus Žemaitaičio išrinkimo.
„Prezidento antisemitiniai patarėjai slapčia tikisi panašių į save išrinkimo. Jiems tai tarsi atpirktų prieš dešimtmetį padarytas nuodėmes. Štai matote – žmonės renka Žemaitaitį, į ministrus jį skiria premjeras, tai, matyt, antisemitizmas nebėra taip blogai. Štai toks ponas Tomkus kadais, galimai norėdamas paslėpti savo bendradarbiavimą su Sovietų žvalgyba, savo popiergalyje, kurį vadino laikraščiu, išspausdino šimtus pavardžių, greičiausiai – niekuo dėtų žmonių, tarp jų įrašė savo pavardę – neva visi šie asmenys buvo KGB bendradarbiai. Būryje lengviau pasislėpti. Gal buvo, gal ir ne. Kas ten jau supaisys“, – savo kalboje teigė G. Landsbergis.
„Sunku nematyti paralelės tarp prezidento patarėjo parašiusio seriją šlykščiausių tekstų, „Tomkaus spaudoje“ ir į Seimo vartus besibeldžiančio Konstituciją bei priesaiką sulaužiusio Žemaitaičio. Bet gal čia toks ir planas – žemaitaičių būryje, kas ten atsirinks, kieno antisemitizmas blogesnis. Ir ponas Nausėda, kaip anų laikų Hindenburgas, tampa įtikintas, kad gal tas Žemaitaitis nėra taip blogai. O kas čia tokio, jeigu bus Vyriausybėje. Svarbiausia, apie tai garsiai nekalbėti“, – kalbėjo konservatorių lyderis.
Nors politikas pasidžiaugė socialdemokratų „atbudimu“, visgi, pasak jo, apie antisemitizmo grėsmę turi kalbėti visos politinės jėgos.
„Džiaugiuosi ir sveikinu, kad tarptautinių partnerių paraginti bunda bičiuliai socialdemokratai. Bet balsų turi būti daugiau. Turi kalbėti visos politinės jėgos“, – akcentavo jis.
Bendrapartiečius paragino Seimo rinkimuose išlaikyti demokratijos apsaugos sanitarinį korodoną
Savo kalboje G. Landsbergis taip pat dar kartą paragino bendražygius artėjančiuose Seimo rinkimuose išlaikyti demokratijos apsaugos sanitarinį korodoną, įsipareigojant antruosiuose rinkimų turuose remti tradicinių, valstybiškai mąstančių politinių jėgų kandidatus.
„Įsipareigokime jau šiandien, kad antruosiuose turuose remsime tradicinių, valstybiškai mąstančių politinių jėgų kandidatus, kai jie antruose turuose kovos prieš radikalių partijų kandidatus. Ir taip, tai galioja ir socialdemokratams. Mes tai turime vėlgi daryti be išlygų ir politinio turgaus. Mes įsipareigojame sukurti ir išlaikyti šį sanitarinį demokratijos apsaugos kordoną“, – sakė G. Landsbergis.
„Įsipareigokime, kad formuodami koaliciją arba dalyvaudami jos formavime niekada nesudaryti koalicijos su radikaliomis politinėmis jėgomis. Atsakingos vakarietiškos partijos Prancūzijoje ar Vokietijoje visada tiek būdami pozicijoje, tiek opozicijoje daro viską, kad jos būtų sudaromos be radikalių chamiškų politinių jėgų“, – akcentavo partijos pirmininkas.
ELTA primena, kad Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pakeitė savo poziciją dėl koalicijos su R. Žemaitaičiu. Prieš kelias savaites LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė pareiškė sunkiai įsivaizduojanti bendrą darbą koalicijoje su R. Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“. Anksčiau neatmetusi galimybės formuoti valdančiąją daugumą su buvusio parlamentaro politine jėga, V. Blinkevičiūtė akcentuoja – R. Žemaitaitis savo elgesiu peržengė ribas.
Savo ruožtu prezidentas G. Nausėda yra užsiminęs, kad R. Žemaitaičio antisemitiniai pasisakymai ir tikimybė, jog politiko vedama partija gali būti kitame Seime, sulaukė reakcijos ir iš užsienio – šalies vadovas įvardijo vieną svarbiausių Lietuvos partnerių Vokietiją.