„Esu tikras, kad netrukus pro jas įžengs ir kiti laisvės ir demokratijos gynėjai“, – socialiniame tinkle „Twitter“ antradienį pareiškė ministras.
Kinija, laikanti Taivaną savo teritorijos dalimi, kelias pastarąsias dienas skelbė grėsmingus perspėjimus N. Pelosi nevykti į Taivaną, nes laikytų tokį žingsnį didele provokacija. Dėl to įtampa tarp Pekino ir Vašingtono smarkiai padidėjo.
Tiesioginėje televizijos transliacijoje buvo matyti kaip 82 metų N. Pelosi, trečia pagal rangą JAV pareigūnė, atskridusi JAV kariuomenės lėktuvu į Songšano oro uostą Taibėjuje, buvo pasitikta mažos delegacijos, įskaitant Taivano užsienio reikalų ministrą Josephą Wu (Džozefą U).
Atstovų Rūmų pirmininkė pareiškė, kad jos vizitas demonstruoja Vašingtono tvirtą įsipareigojimą remti autonominę salą.
Taivanas pastaruoju metu tapo ir įtampos tarp Lietuvos ir Kinijos priežastimi.
Pernai, gilėjant Vilniaus ir Taibėjaus santykiams, Lietuvoje rudenį atidaryta Taivaniečių atstovybė. Tai sukėlė Kinijos pasipiktinimą, mat kitur pasaulyje Taivano atstovybės veikia sostinės Taibėjaus vardu, nusistovėjus tarptautiniam sutarimui, kad toks pavadinimas neprieštarauja „vienos Kinijos“ politikai.
Po atstovybės atidarymo Pekinas sumenkino diplomatinius ryšius su Lietuva ir ėmėsi prekybos ribojimų, dėl jų Europos Sąjunga kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją.
