„Čia geras klausimas, ar Vakarai atsikvošės anksčiau, negu rusas atsisės Berlyne arba Paryžiuje. Būtų gerai, kad atsikvošėtų anksčiau, bet kol kas požymių nedaug“, – LRT televizijai teigė V. Landsbergis.
„Ar per mažai lupti gavo, ar dar laukia, pasiilgo diržo rusiško? Galbūt pasiilgo“, – svarstė jis, akcentuodamas, jog stebint pastarojo meto realijas ir politines tendencijas, galima užmiršti apie bet kokį taikų gyvenimą Europoje.
Tuo metu vertindamas kai kurių Vakarų valstybių lyderių raginimus prieš Rusijos agresiją kovojančiai Ukrainai sėstis prie derybų stalo su Maskva, V. Landsbergis pastebėjo, jog pastaroji situacija primena 1991-ųjų Lietuvą.
„Šiek tiek primena. Tada mes irgi buvome nepatogūs, kadangi nekapituliuojame, neatsiprašinėjame. Sudarėme problemų ir vargšui Gorbačiovui, ir Vakarams, kurie tikėjosi, kad juos taip labai lengvai apkvailins ir Gorbačiovas tvarkys Europą. Dabar irgi tikisi, kad Putinas tvarkys Europą, ir jis gabaliukais ją ir ima“, – dėstė profesorius.
ELTA primena, kad netrukus darbą Baltuosiuose rūmuose pradėsiantis išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra pareiškęs, jog sieks greito sutarimo dėl prieš beveik trejus metus Rusijos pradėto karo Ukrainoje baigties.
Savo ruožtu Vakarų lyderiai baiminasi, kad respublikonas spaus Kyjivą sudaryti paliaubų susitarimą Maskvos sąlygomis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra sakęs, kad Ukrainos ir Rusijos taikos derybos galėtų vykti tik tuo atveju, jei Ukraina būtų tvirta ir nestovėtų viena priešais Rusiją, todėl tarptautinių partnerių ir ypač Jungtinių Valstijų pagalba yra gyvybiškai svarbi.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
