Vertinant galimus Lietuvos pasirinkimus eurokomisaro pozicijai, G. Landsbergio pavardė girdima dėl kelių priežasčių.
Pirmiausia, iniciatyvos teisę skirti eurokomisarą turi premjeras. Kadangi valdančiųjų premjerė Ingrida Šimonytė priklauso Tėvynės sąjungai – krikščionims demokratams, yra didelė tikimybė, jog bus skiriamas šiai partijai priklausantis politikas. Tokią praktiką vykdė praėjusios vyriausybės – pavyzdžiui socialdemokratai skyrė Vytenį Andriukaitį, valstiečiai – dabar eurokomisaro pareigas einantį V. Sinkevičių.
Kandidatūros realumą parodo tai, kad G. Landsbergis nesiruošia dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, neketina vesti partijos sąrašo Seimo rinkimuose, nebesieks vadovauti partijai.
Apie planus kandidatuoti kol kas nepaskelbė nei vienas Tėvynės sąjungos politikas
Nepaisant dažnai girdimų kalbų apie G. Landsbergio kandidatūrą, pats G. Landsbergis apie kandidatūrą kol kas nekalba. Naujienų portalas tv3.lt pasiteiravo G. Landsbergio atstovės spaudai Paulinos Levickytės, ar politikas turi ambicijų siekti eurokomisaro posto, tačiau atsakymo kol kas negavo.
Tarp kitų minimų kandidatų – premjerė Ingrida Šimonytė ir europarlamentaras Andrius Kubilius. Vis dėlto, paskelbdama apie dalyvavimą būsimuose prezidento rinkimuose, I. Šimonytė atsižadėjo siekių dirbti Europos Komisijoje. I.Šimonytė ir anksčiau yra sakiusi, jog planų kandidatuoti į eurokomisaro postą neturi.
„Nieko apie tai nežinau ir tokių planų neturiu“, – praėjusių metų spalį LRT radijui sakė Vyriausybės vadovė.
Savo planų siekti eurokomisaro posto A. Kubilius kol kas nekomentavo.
Eurokomisaro kandidatūra – bendras prezidento ir premjero sutarimas
Parenkant kandidatus į Europos Komisiją egzistuoja formalus procesas, bet taip pat yra ir neformali dalis. Žvelgiant formaliai, Vyriausybės įstatymas numato, kad siūlydama kandidatus į Europos Komisijos narius Vyriausybė turi sulaukti prezidento pritarimo ir turi konsultuotis su parlamentu Seimo Statuto nustatyta tvarka.
Taigi pirmiausia eina Vyriausybės nutarimas, kuriuo prezidentui ir Seimui pasiūloma pritarti parinktai kandidatūrai, paskui seka prezidento dekretas, tuomet balsuojama Seime dėl protokolinio nutarimo ir, galiausiai, Vyriausybė priima galutinį nutarimą.
Iki formalaus proceso kandidatūros derinimas vyksta „po kilimu“, kad visos valdžios šakos susitartų ir tik tuomet išeitų į viešumą. Bent jau taip buvo iki šiol.
Paprastai kandidatus parinkdavo valdančioji dauguma, kuri yra suformavusi Vyriausybę, o prezidentai arba pritardavo entuziastingai, arba bent jau nesipriešindavo. Algirdo Brazausko kabinetas į Europos Komisiją delegavo tuometinę finansų ministrę Dalią Grybauskaitę, Andriaus Kubiliaus – finansų ministrą Algirdą Šemetą, Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė – sveikatos apsaugos ministrą Vytenį Andriukaitį, Sauliaus Skvernelio kabinetas – Virginijų Sinkevičių.
Pavyzdžiui, politikai pasakoja, kad būdama prezidente D. Grybauskaitė nešokinėjo iš džiaugsmo dėl V. Andriukaičio delegavimo į Europos Komisiją, bet jos neblokavo.
Paprastai Europos Sąjungos šalys narės gali deleguoti bet kokį kurį į Europos Komisiją, bet neformaliai savo žodį dar taria ir Europos Komisijos prezidentas, dėl kurios šalys narės susitaria kiek anksčiau nei suformuojama visa Komisija.
Pavyzdžiui, Europos Komisijos prezidentas gali perduoti žinią, kad šalis narė gali pretenduoti į svarbesnį ar mažiau svarbų postą Europos Komisijoje ir taip pakreipti kandidatūrų svarstymą.
Šiuo metu svarstoma, kad antrajai kadencijai vadovauti Europos Komisijai gali būti pasirinkta Ursula von der Leyen, nors ji pati dar nėra tarusi savo žodžio. Jeigu ši politikė liktų antrai kadencijai, o Lietuvos prezidento rinkimuose būtų perrinktas G. Nausėda, tuomet pokalbiai dėl kito Europos Komisijos komisaro iš dalies vyktų ir tarp jų, nes būtent prezidentas nuo Lietuvos dalyvauja Europos Vadovų Taryboje.
Neoficialiai politikai pasakoja, kad kai buvo skiriamas paskutinis kandidatas į Europos Komisiją, U. von der Leyen paprašė pateikti vyro ir moters kandidatūrą, bet valdančioji dauguma pasitarę su prezidentu pasiūlė tris vyrų pavardes: V. Sinkevičiaus, Viliaus Šapokos ir Žygimanto Vaičiūno, o Europos Komisijos prezidentė pasirinko vieną, kuris jau ir perėjo formalų procesą Lietuvoje bei Europos institucijose.
G. Landsbergio šansai – abejotini
Anot politologės Ievos Petronytės-Urbavanavičienės, G. Landsbergio šansai būti paskirtu nėra dideli, mat kol kas valdančioji koalicija pasižymėjo dažnu konfliktavimu su prezidentu, kurio „palaiminimas“ yra būtinas, siekiant eurokomisaro pozicijos.
„Konservatoriai turbūt norėtų pasiūlyti pagrindinius savo žmones. Nesant susiderinimui, sunku rasti tinkamas kandidatūras. Juolab eurokomisaras atstovauja visą valstybę, o ši kadencija pasižymėjo dažnomis įtampomis tarp prezidento ir valdančiosios daugumos. Akivaizdu, kad dabar, rinkiminiu etapu, bus susikalbėti dar sunkiau. Neapsisprendimas dėl kandidatūros, ar nežinojimas, kas galėtų eiti tas pareigas, galėtų būti nulemtas įtemptų santykių“, – aiškino politologė.
Politologo Bernaro Ivanovo nuomone, kol kas sunku pasakyti, ar G. Landsbergis galėtų eiti eurokomisaro pareigas, mat tai daugiausiai būtų nulemta užkulisinių derybų.
„Tai yra užkulisinių derybų klausimai – gal Tėvynės sąjunga turi tokį pasiūlymą, kurio prezidentas negalėtų atsistatyti. Vis dėlto, viskas yra itin spekuliatyvu, daugelis dedamųjų nėra žinomos“, – sakė B. Ivanovas.
Vis dėlto, politologas neatmeta galimybės, kad G. Landsbergis norėtų siekti eurokomisaro posto.
„Žinant mūsų politinę kultūrą reikėtų prisiminti, jog tie, kurie vienaip ar kitaip praranda politinę įtaką ar palaikymą, ieško auksinių parašiutų. Tai galioja visoms politinėms partijoms – nereikia badyti pirštais tik į G. Landsbergį ar konservatorius“, – paaiškino politologas.
B. Ivanovas taip pat teigė, jog konservatoriai, prieš skirdami savo kandidatą, turėtų palaukti Seimo ir Europos parlamento rinkimų
„Padorumas reikalautų palaukti rinkimų ir tada skirti. Kol nebuvo Seimo ar Europos parlamento rinkimų, nieko skirti neverta. Europos parlamento rinkimai, beje, irgi bus geras lakmuso popierėlis – parodys, kokį palaikymą turi partijos. Jeigu partija nesublizgės, manau jog Europos Komisija turės labai daug klausimų tos partijos kandidatui“, – teigė B. Ivanovas.
„Europos sąjungos atstovai labai skeptiškai žiūri į bandymus įtaisyti vieną ar kitą žmogų. Jie į tai kreipia dėmesį. Mes jų akyse save diskredituojame“, – pridūrė politologas.
Virginijus Sinkevičius – „aš žinoma, sutikčiau“
Šiuo metu eurokomisaro pareigas eina „valstiečių“ paskirtas kandidatas V. Sinkevičius - jis atsakingas už aplinką ir vandenynus, o jo 2019 m. pradėta kadencija baigiasi šiemet.
Naujienų portalas tv3.lt pasiteiravo V. Sinkevičiaus, ar jis sutiktų eiti antrą kadenciją. Eurokomisaras atsakė, jog yra pasiruošęs eiti antrą kadenciją.
„Jeigu Lietuva norėtų, kad aš vėl eičiau Europos komisijos nario pareigas, aš, žinoma, sutikčiau. Tai taipogi būtų aiškus ženklas, kad mano darbas buvo vertinamas gerai, ir aš turėčiau tęsti tai, ką pradėjau. Be to, yra didelė tikimybė, jog būtų atsižvelgta į mano sukauptą patirtį ir Lietuvai būtų siūloma geresnė pozicija, pavyzdžiui, svarbesnis portfelis ar net viceprezidento postas“, – sakė V. Sinkevičius.
B. Ivanovas teigė, jog V. Sinkevičiaus galimybės eiti antrą kadenciją – itin menkos.
„Nemanau, kad jis bus paskirtas. Premjerė neskirs politiko iš ne savo partijos, o eiti antrą kadenciją eurokomisarui – retenybė“, – sakė B. Ivanovas.
Paklausus politologo B. Ivanovo, ką mano apie V. Sinkevičiaus galimybes sugrįžti į Lietuvos vidaus politiką, politologas atsakė, jog tai menkai tikėtinas scenarijus.
„Manau jam šitai neįdomu. Žmogus yra užsitikrinęs neblogą reputaciją Europos struktūrose, jį daug rodo medijos. Grįžimas nė karto nebuvo pozityviai sutinkamas. Vienintelė išimtis – prezidentės D. Grybauskaitės atvejis. Manau jis liks Europoje, arba pasitrauks iš politikos“, – spėjo B. Ivanovas.