„Mes jau savo poziciją esame išsakę, norime ambicingos žaliųjų akcizų lengvatos panaikinimo arba apribojimo, nes matome, kad labai netolygiai skirtingos visuomenės grupės susimoka už taršos šaltinius. Žingsnis į tą pusę žengiamas, pažiūrėsime, ar negalima labiau to padaryti“, – antradienį Seime žurnalistams teigė V. Mitalas.
„Draudimo mokesčiams papildomiems mes nepritariame ir jau esame identifikavę, kad vidurinė klasė nuo to nukentėtų. Dėl pelno mokesčio verslo asociacijos susitarė, nematau priežasčių, kodėl neturėtume judėti į priekį“, – kalbėjo jis.
V. Mitalas taip pat dar kartą priminė „laisviečių“ siūlymą papildomas lėšas gynybos finansavimui gauti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. Anot jo, tai leistų subalansuoti valstybės ir savivaldybių biudžeto perskirstymą nedidinant mokesčių.
„Gyventojų pajamų mokestis šiais metais didėjantis dviženkliais tempais, kitų metų savivaldybių biudžetas numatoma didės apie 280 mln. eurų. Didėjo po 300 mln. eurų ir praėjusiais biudžetais, matome objektyvią galimybę, kad valstybės poreikiams patenkinti galima šiek tiek labiau nuimti didėjimo nuo savivaldybių biudžeto ir taip subalansuoti tarp valstybės ir savivaldybių biudžeto perskirstymą nedidinant mokesčių“, – sakė politikas.
Finansų ministerija siekdama papildomo finansavimo gynybai siūlo metams pratęsti bankų solidarumo įnašą vienu procentu padidinti pelno mokesčio tarifą (iki 16 proc.), padidinti mažų įmonių lengvatinis tarifą vienu procentu (iki 6 proc.), atsisakyti pelno mokesčio specialių režimų draudimo sveikatos sektoriams, automobilių atskaitos ribojimui susietam su žalumu.
Numatyta taip pat priimti su verslo liudijimais susijusius Vyriausybės siūlytus reguliavimo pakeitimus, 6 centais padidinti akcizus visų rūšių kurui bei įvesti saugumo įnašo 10 proc. koncepciją draudimo sektoriui, kuris nebūtų taikomas gyvybės draudimui ir fizinių asmenų civilinės atsakomybės draudimui.