• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Laisvės premija skirta disidentui Plumpai ir Europos Parlamentui

Atnaujinta 11:57

Seimas ketvirtadienį Laisvės premijas skyrė Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyviui Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui (EP).

Seimas ketvirtadienį Laisvės premijas skyrė Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyviui Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui (EP).

REKLAMA

Už tokį sprendimą balsavo 97parlamentarai, niekas nebuvo prieš, 13 politikų susilaikė.

Pagal įstatymą, Laisvės premijos laureatai gauna Laisvės statulėlę ir 5 tūkst. eurų premiją. 

Pateikdama siūlymą dėl Laisvės premijos skyrimo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad premija P. Plumpai skiriama už nuopelnus kovojant dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės.

Tuo metu  Europos Parlamentui – už šiandienos pastangas stiprinant demokratiją, žmogaus teises, už laisvą tautų apsisprendimo teisės ir tautų suvereniteto gynimą, nuolatinį istorinio teisingumo siekį, indėlį remiant Lietuvos laisvės bylą ir Sovietų Sąjungos okupuotų Baltijos valstybių nepriklausomybės tikslą, diplomatinę paramą nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvos valstybei ir už indėlį Lietuvos integracijoje į Europos Sąjungą.

Kaip nurodoma Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, P. Plumpa 1954 metais su kitais leido nelegalų leidinį „Laisvės balsas“, platino atsišaukimus, 1958 metų vasario 16 dieną ant Petrašiūnų elektrinės kamino iškėlė Lietuvos vėliavą, vėliau su kitais įkūrė organizaciją „Laisvę Lietuvai“, platino draudžiamą literatūrą.

REKLAMA
REKLAMA

1972–1973 metais P. Plumpa su Sigitu Tamkevičiumi leido „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“. Už antisovietinę veiklą jis buvo suimtas, 1958–1965 ir 1973–1981 metais kalintas Mordovijos, Permės sričių lageriuose, Čistopolio kalėjime.

REKLAMA

P. Plumpa 1992 metais ėjo Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pareigas, 1993–2001 metais buvo Vyriausybės patarėjas religijų klausimais.

Jis yra apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi 1999 metais ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu 2000 metais.

Europos Parlamentas dar 1983 metais priėmė rezoliuciją, kurioje pasmerkė Baltijos šalių okupaciją, bei po to sekusį Lietuvos nepriklausomybės siekių palaikymą. Be to, kitąmet Lietuva minės įstojimo į Europos Sąjungą dvidešimtmetį.

REKLAMA
REKLAMA

Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus bei indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

Pernai Laisvės premijos laureatu pripažintas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Anksčiau šia premija apdovanoti Rusijos disidentas, žmogaus teisių gynėjas Sergejus Kovaliovas, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, buvęs politinis kalinys Antanas Terleckas, pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjas, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, buvęs Lenkijos disidentas, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Premijos laureatais taip pat yra Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, signataras Vytautas Landsbergis, disidentė vienuolė Nijolė Sadūnaitė, septyni buvę partizanai, kovoję prieš sovietų okupaciją: Jonas Čeponis, Jonas Kadžionis, Juozas Jakavonis, Bronislavas Juospaitis, Vytautas Balsys, Jonas Abukauskas, Juozas Mocius, taip pat Atgimimo metraštininkas Albinas Kentra, Baltarusijos demokratinė opozicija.

Premija skirta ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiams Elenai Gerardai Šiuliauskaitei, Bernadetai Mališkaitei, Jonui Borutai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų