Darbiečių siūlymu Seimas antradienį nepradės 2024 metų valstybės biudžeto projekto svarstymo. Už tai, kad iš antradienio plenarinių posėdžių darbotvarkės projektas būtų išbrauktas, balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 53, o šeši susilaikė.
Klausimo išbraukimą iš darbotvarkės parėmė visa opozicija ir du valdančiųjų atstovai. Tarp susilaikiusiųjų opozicijos atstovų nebuvo, tik šeši valdantieji. Balsavime nedalyvavo 17 parlamentarų, iš kurių 12 – valdančiųjų.
Už balsavo du Laisvės frakcijos nariai (Ieva Pakarklytė ir Tomas Vytautas Raskevičius), penki buvo prieš, o du susilaikė (Marius Matijošaitis ir Vytautas Mitalas). Dar vienas frakcijos narys (Monika Ošmianskienė) registravosi, bet nebalsavo.
Už biudžeto projekto išbraukimą iš darbotvarkės balsavęs Laisvės partijos narys Tomas Vytautas Raskevičius teigė taip pasielgęs, nes laikosi Seimo statuto, bet tuo pačiu ragino sutarimo dėl biudžeto ieškoti ne tik valdančiojoje daugumoje, bet ir su opozicinėmis frakcijomis.
„Statutas labai aiškiai sako, kad Biudžeto ir finansų komitetas pateikia savo nuomonę dėl Seimo komitetų pateiktų siūlymų biudžetui ir vakar (pirmadienį – BNS) koalicijos seniūnų pasitarime šita problema buvo įvardinta, kad koalicija tokį klausimą kelia“, – antradienį žurnalistams teigė T. V. Raskevičius.
Laisvietė Ieva Pakarklytė BNS taip pat teigė už pirmojo biudžeto svarstymo stabdymą balsavusi būtent dėl to, kad BFK neapsvarstė kitų komitetų pasiūlymų.
„Seimo nario darbe vis dėlto reikėtų laikytis Statuto normų, juoba, kad yra daugybė laiko (iki antrojo biudžeto svarstymo – BNS), absoliučiai telpame į visu terminus ir viską tikrai suspėsime. Geriau viską gerai išdiskutuoti“, – sakė parlamentarė.
Devyni Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovai ir 39 konservatoriai buvo prieš klausimo išbraukimą, už nebuvo nė vieno, vienas liberalas (Andrius Bagdonas) ir trys konservatoriai (Mindaugas Skritulskas, Audrius Petrošius ir Sergejus Jovaiša) susilaikė, dar du liberalai ir aštuoni konservatoriai nedalyvavo balsavime.
Tarp jų buvo ir premjerė Ingrida Šimonytė bei Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Premjerė kiek vėliau atvyko į Seimą ir pakomentavo rytinį Seimo sprendimą.
„Labai ramiai žiūriu į šitą situaciją. Ne vieną kartą sakiau, kad tame žanre, kai yra registruojami Seimo narių pasiūlymai, tai griežtai skaitant statutą, didžiuma tų pasiūlymų neturėtų apskritai Vyriausybės pasiekti.
Todėl, kad statutas, kuriuo čia ryte buvo labai aktyviai mojuojama, aiškiai sako, kad jei yra teikiamas pasiūlymas didinti išlaidas kažkokiam dalykui, kuris nėra numatytas biudžete, turi būti numatytas finansavimo šaltinis“, – Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį sakė I. Šimonytė.
„Tikiuosi, kad komitetas labai reikliai peržiūrės pasiūlymus ir surašys tą išvadą tokią, kokia ji turėtų būti pagal statutą. Anksčiau, 33 metus, visi buvo labai mandagūs, paprastai nenorėjo vieni kitų užgauti, nenorėjo aiškintis ir labai ginčytis, tai atiduodavo Vyriausybei visą šitą vargą. Tai dabar, tikiuosi, tą padarys Seimo Biudžeto ir finansų komitetas“, – pridūrė ji.
Premjerė nemano, kad dėl antradienio įvykių užsitęs biudžeto svarstymas ir priėmimas. Ji nesureikšmino ir to, kad svarstymo išbraukimą palaikė Laisvės partijos atstovai.
„Visokių balsavimų šitame Seime būna. Kartais žmonės mygtukus supainioja, kartais sąmoningai balsuoja nebūtinai taip, kaip balsuoja visa dauguma ar visa opozicija. Visokių dalykų būna ir aš to niekaip nesureikšminčiau. Man atrodo, kad Vyriausybė patikslintą biudžetą pateiks, biudžeto priėmimas numatytas gruodžio 5 d. Jeigu čia reikštų kažkokį signalą, kad kažkas nuspręstų nepalaikyti biudžeto, tai išbandysime vieną dvyliktąją. Yra ir tokia procedūra konstituciškai numatyta“, – teigė I. Šimonytė.
Parlamentarams ir Seimo komitetams kitų metų biudžete iš viso paprašius įvairioms reikmėms papildomai skirti 1,3 mlrd. eurų, komitetas siūlymus įvertino ir valdančiųjų balsais nusprendė perduoti svarstyti Vyriausybei. Pats komitetas nepritarė nė vienam siūlymui.
