• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vilniaus miesto savivaldybė leido vykti „Didžiajam šeimų gynimo maršui“, o trijų dienų mitingą birželio viduryje nusprendė uždrausti. Savivaldybė nurodė priežastis, kodėl nesuteikė leidimo renginiui, o „Šeimų sąjūdis“ dėl tokio sprendimo kreipėsi į teismą.

291

Vilniaus miesto savivaldybė leido vykti „Didžiajam šeimų gynimo maršui“, o trijų dienų mitingą birželio viduryje nusprendė uždrausti. Savivaldybė nurodė priežastis, kodėl nesuteikė leidimo renginiui, o „Šeimų sąjūdis“ dėl tokio sprendimo kreipėsi į teismą.

REKLAMA

Dėl savivaldybės veiksmų kreipėsi į teismą

Paklaustas, kaip „Šeimų sąjūdžio“ atstovai reagavo į Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pasakymą, kad leidimo naujam mitingui nėra, Arvydas Daunys atsakė: „Niekaip nereagavome. Mero pasakymas nėra įstatymas. Mes jo net neklausėme leidimo, tiesą sakant.“

„Šeimų sąjūdis“, norėdami suderinti būsimo renginio aplinkybes,  kreipėsi ne į merą, o į sostinės savivaldybę. Oficialų atsakymą iš institucijos jau gavo.

„Jie atsakė, kad tomis sąlygomis, kurias mes pateikėme, jie šito klausimo suderinti negali. Kalbant paprastai, neleido“, – sakė A. Daunys.

REKLAMA
REKLAMA

Dėl tokio Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo „Šeimų Sąjūdis“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, o Vilniaus savivaldybei pateikė kitokį prašymo organizuoti mitingą variantą.

REKLAMA

„Dabar lauksime institucijų reakcijos“, – teigė A. Daunys.

Administracinis teismas prašymą paprastai svarsto tris darbo dienas.

Savivaldybė nurodė dvi esmines priežastis

Vilniaus mero patarėjas Karolis Vaitkevičius portalui tv3.lt komentavo, kad savivaldybė tokį sprendimą priėmė remdamasi dviem argumentais.

Pirma, savivaldybės manymu, „Šeimų sąjūdžio“ akcijos panašėja labiau į pramoginio pobūdžio renginius negu į mitingus. Meras Remigijus Šimašius LRT radijui sakė, kad „Didysis šeimų maršas“ priminė politinį festivalį, kuriame buvo norima koncertuoti.

REKLAMA
REKLAMA

Antra, pagal pateiktus dalyvių skaičius ir numatomą renginio vietą neįmanoma užtikrinti karantino reikalavimų: atstumų, kaukių dėvėjimo, teigė mero patarėjas K. Vaitkevičius.

„Organizatoriai yra pateikę dar vieną prašymą su mažesniu dalyvių skaičiumi, tai jis bus vertinamas“, – apibendrino jis.

Pagrindinis argumentas yra karantino reikalavimai, nes Vingio parke yra daug vietos ir tilpo daug žmonių, o dabar siūlomos vietos yra daug mažesnės. Dabar žmonių skaičius planuojamas panašus, nors vietos daug mažesnės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kategoriškai nesutinka su savivaldybės argumentais

Svarstydami, ar leisti renginiui vykti, savivaldybės atstovai teiravosi, kiek dalyvių turėtų susirinkti „Šeimų sąjūdžio“ mitinge.

Pasak A. Daunio, sudėtinga iš anksto numatyti, kiek žmonių atvyks į mitingą.

„Ką mes galime planuoti? Čia tas pats, kas klausti: „Kiek lietaus iškris lietingą dieną? Pasakėme, kad 7 tūkstančiai, tada jie pareiškė, kad per daug bus“, – teigė jis.

REKLAMA

Savivaldybė komentavo, kad gali neužtekti ploto visiems dalyviams, nes pagal taisykles kiekvienam asmeniui reikėtų užtikrinti po 4 kvadratinius metrus.

„Jeigu žmonės atvažiuoja šeimomis, tai jiems visiškai nereikia 4 metrų kiekvienam. Jie gali visi penki sutilpti tuose keturiuose metruose“, – prieštaravo A. Daunys.

„Šeimų sąjūdžio“ atstovas abejojo savivaldybės argumentų svarumu: „Šitie argumentai buvo išlankstyti iš oro.“

Teisės ekspertas: abi šalys turi ieškoti kompromiso

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorius Johanas Baltrimas sutiko komentuoti susiklosčiusią situaciją iš teisinės pusės.

REKLAMA

Pasak Dr. Johano Baltrimo, Konstitucinis teismas nurodo, kad susirinkimo organizatoriai gali laisvai pasirinkti susirinkimo vietą, laiką, tikslą, būdą. Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymas įtvirtina tokią susirinkimo organizavimo tvarką: akcijos rengėjai pareiškia, kad bus organizuojamas susirinkimas, o ne prašo leidimo.

„Antra vertus, Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, kad institucija ar pareigūnas, priimdamas sprendimą dėl susirinkimo vietos, laiko ir formos, turi išsiaiškinti, ar susirinkimas nepakenks valstybės, visuomenės saugumui, žmonių sveikatai“, – teigė J. Baltrimas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, toks savivaldybės sprendimas daugiausia ir buvo grindžiamas siekiu apsaugoti žmonių sveikatą.

Vilniaus universiteto dėstytojas atkreipia dėmesį, kad pagal Konstituciją suvaržymai turėtų būti proporcingi ir nustatyti įstatymu. „Susirinkimo laisvės ribojimas, šiuo atveju, tuo turėtų būti grindžiamas“, – svarstė J. Baltrimas.

Teisės ekspertas kelia klausimą, ar įmanoma tų pačių tikslų pasiekti priemonėmis, kurios mažiau suvaržytų žmonių teises ir laisves.

REKLAMA

„Tos mažiau varžančios priemonės galėtų būti tokios: apribojamas dalyvių skaičius, numatomi reikalavimai, kurių reikėtų laikytis, kad būtų užtikrintas saugumas“, – sakė jis.

Pasak J. Baltrimo, šiuo atveju atsakomybė gali tekti abiem šalims: tiek savivaldybei, tiek susirinkimo organizatoriams.

„Jie privalo dalyvauti ieškant kompromiso ir bandant įgyvendinti susirinkimo teisę saugiu būdu. Tokiu būdu, kad nekiltų grėsmė visuomenės ir žmonių sveikatai“, – pridūrė teisininkas.

REKLAMA

J. Baltrimas teigė, kad Europos Žmogaus Teisių Teisme šiuo metu nagrinėjama panaši byla. Tai – byla prieš Šveicariją, kur dėl Covid-19 pandemijos buvo uždrausti vieši susirinkimai.

„Byla dar nėra išnagrinėta, bet joje atsispindi šis reikšmingas klausimas: ar įmanoma tų pačių tikslų pasiekti švelnesnėmis priemonėmis? Tai yra absoliučiai neuždraudžiant susirinkimų“, – apibendrino J. Baltrimas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų