Sparčiai augančios degalų kainos veikia vairuotojus. Atlikta apklausa parodė, kad Vokietijoje didžioji dalis vairuotojų renkasi nebe automobilį, o dviratį tam pačiam atstumui įveikti. Tačiau Lietuvoje matomos priešingos tendencijos – vairuotojai nelinkę taupyti degalų arba persėsti ant dviračio.
Neatrodo, kad lietuviai taupytų kurą?
Kaip rašo portalas gyvenu.de, apie 50 proc. apklausoje dalyvavusių vokiečių nurodė, kad siekia taupyti energiją ir pinigus, todėl pastaruoju metu dažniau atsisako kelionių automobiliais. Dešimtadalis teigė, kad dviračiu naudojasi „gerokai dažniau“, 18 proc. – „šiek tiek dažniau“, rašoma naujienų portale.
Portalas tv3.lt domėjosi, ar panašios tendencijos gali atsikartoti ir mūsų šalyje. Aiškėja, kad Lietuvoje veikiau yra priešinga situacija. Kaip nurodo Susisiekimo ministerija, dviračius miestų teritorijose mina tik iki 7 proc. gyventojų, kai Nyderlanduose 25 proc. kelionių miestuose sudaro važiavimas dviračiu.
Lietuvos dviratininkų bendrijos prezidentas Eduardas Kriščiūnas įsitikinęs, kad kol Lietuvoje nebus kokybiškų dviračių takų, tol gyventojai mieliau rinksis automobilį. Be kita ko, aukštos degalų kainos, jo manymu, nedaro reikšmingo poveikio lietuviams.
„Net nesiečiau naudojimosi dviračiais su degalų kainomis, kol jos nepadidės kokius 4 kartus. Akivaizdžiai matosi, kad žmonės net esamo kuro netaupo – ant 130 km/h važiuojančių yra labai daug, o tai reiškia didesnes sąnaudas. <...> Degalų žmonės nepersistengia taupyti. Tikėtina, kad važiuoja įmonių automobiliais su įmonių apmokamu kuru“, – svarstė E. Kriščiūnas.
Pašnekovas kartojo, kad žmones sėsti ant dviračių skatintų ne aukštos degalų kainos, o tinkama ir patogi infrastruktūra. Ir pridūrė, kad kol kas pasigenda kokybiškų dviračių takų Lietuvoje.
„Tam, kad dviračiais žmonės važiuotų, reikalingi 3 dalykai. Pirmas – infrastruktūra, antras – gera infrastruktūra, trečias – puiki infrastruktūra. Be infrastruktūros nieko nebus, galėtum prašyti, žmones raginti, duoti lipdukų, vėliavėlių, bet niekas neveiks, jeigu žmogus nesijaus, kad jam važiuoti dviračiu patogiau arba greičiau negu automobiliu. Kol galima mieste numesti automobilį bet kur ir tai iš esmės nekainuoja, žmonės nesuvokia, kad tai prisideda prie kelionių kainos. Jeigu nemoka iš karto po kiekvienos kelionės, jie to neskaičiuoja“, – teigė Dviratininkų bendrijos prezidentas.
Atskirtis tarp Lietuvos ir Nyderlandų – dešimtmečiai
E. Kriščiūno teigimu, Lietuvai reikėtų lygiuotis į Vakarų Europos valstybes – pagal užsienio šalių pavyzdį gerinti dviračių infrastruktūrą. Tačiau čia jis įžvelgia dar vieną bėdą – valstybės skiriamas finansavimas nepakankamas. Pagal šį kriterijų Lietuva nuo Nyderlandų atsilieka bene 40 metų, aiškino pašnekovas.
„Stengiamasi dažnai prirašyti, kad jeigu yra žodis dviratis, arba jeigu dviratininkas galės pro ten pravažiuoti, infrastruktūra yra laikoma dviračių. Ir tie pinigai neva yra. <...> Mes atsiliekame Nyderlandų. Ši šalis anksčiau, prieš 14 metų, išleisdavo 1 gyventojui kasmet po 30 eurų, kad jis galėtų važiuoti dviračiu. Tuo metu Anglijoje išleisdavo 1 svarą, o Lietuvoje – 30 centų. Situacija, manau, ir dabar tokia – Lietuvoje vienam gyventojui dviračiams išleidžiama per metus, duok Dieve, 5 eurai“, – palygino E. Kriščiūnas.
Jo teigimu, kliūčių atsiranda ir projektuojant dviračių takus. E. Kriščiūnas sakė pastebintis atvejų, kai dviračių takai nutiesiami netinkamose vietose.
„Kad reikia finansavimo [dviračių takams – tv3.lt], dar nesuvokiame. Kaip reikia projektuoti, po truputį mokomės, bet irgi tik Vilnius iš esmės mokosi. Jeigu pažiūri kokio rajono projektą – visiškai ramioje gatvelėje tiesia dviračių taką. To aišku nereikia, nes yra brangu. Problema ta, kad pas mus nėra nei projektuotojų, nei užsakovų, kurie suprastų, ką daro ir kodėl daro“, – sakė jis.
Kad Lietuvoje dviračių takų būklė prasta, pripažįsta ir Susisiekimo ministerija. Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė sakė, kad kai kurie takai nebuvo atnaujinti ištisus dešimtmečius.
„Šalies dviračių takų būklė šiuo metu nėra itin gera: šalyje yra ir tokių pėsčiųjų ir dviračių takų, kurie tiesti prieš 40 ar net 50 metų ir nė karto nebuvo rekonstruoti. Atlikus inventorizaciją paaiškėjo, kad maždaug 30 proc. šalia valstybinės reikšmės kelių esančių takų būklė yra nepatenkinama arba bloga, dar apie 27 proc. šalia valstybinės reikšmės kelių esantys takai turi defektų, kurie turi įtakos važiavimo dviračiu eismo komfortui. Tai reiškia, kad artimiausiu metu reikės skirti didelį dėmesį ne tik naujos, tačiau ir esamos, nudėvėtos infrastruktūros rekonstravimui“, – komentavo viceministrė.
Ji papildė, kad net ir esant kokybiškai kelio dangai važiuoti dviračiu vietomis gali būti nepatogu, jei atsiranda trukdžių. Pavyzdžiui, jei tako danga yra per siaura, jei yra iškilių kliūčių (bordiūrų, laiptų, ženklų, apšvietimo, šviesoforų atramų, augmenijos), jei kelias neapšviestas.
Žada nutiesti 4 tūkst. kilometrų dviračių takų
Susisiekimo ministerija kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija parengė Nacionalinį dviračių takų plėtros planą. Žadama, kad dviračių takams tiesti atiteks didesnis finansavimas. Be to, šių metų vasarą gyventojai galės naudotis virtualiu žemėlapiu, kuriame bus nurodyti esami, rekonstruojami ir planuojami tiesti dviračių takai.
„Rengiant žemėlapį nustatyta, kad Lietuvoje yra apie 3000 km dviračių takų, ir pasiūlyta nutiesti beveik 4000 km naujų takų. Be abejonės, didesniuose miestuose fizinis tiesiamos infrastruktūros kiekis gali būti didesnis, tačiau dėmesys visoms savivaldybėms skiriamas vienodai – svarbiausia, kad kiekviename mieste žmogus patogiai ir saugiai turėtų galimybę kasdieniams poreikiams naudoti dviratį“, – komentavo A. Vaiciukevičiūtė.
Ji nurodė, kiek lėšų šiemet skirta dviračių trasoms prižiūrėti. Savivaldybės pagal Kelių priežiūros ir plėtros (KPPP) finansavimo įstatymą gaus 9 mln. eurų, kad įgyvendintų darnaus judumo priemonių plėtrą. Planuojama, kad kitąmet finansavimas tik augs.
„Šiais metais dviračių infrastruktūros tiesimui bei rekonstravimui šalia valstybinės reikšmės kelių yra skirta apie 8 mln. eurų. <...> 2023 metais šalia valstybinės reikšmės kelių dviračių infrastruktūrai tiesti bei atnaujinti numatomas ženklus lėšų didėjimas ir sudarys ne mažiau kaip 20 – 24 mln. eurų“, – teigė viceministrė.
E. Kriščiūnas: judėjimas dviračiu – nauda valstybei
O štai Dviratininkų bendrijos prezidentas mano, kad finansavimas judėjimui dviračiams turėtų būti dar didesnis. Jo manymu, valdžia turėtų akcentuoti važinėjimo dviračiais naudą sveikatai ir didinti finansavimą, kad populiarintų tokį susisiekimo būdą.
„Judėjimas dviračiu iš esmės naudingas valstybei. Ne tiek dėl to, kad sutaupo daug pinigų infrastruktūrai, bet maždaug 2/3 naudos yra pagal sveikatinimo skatinimą“, – minėjo pašnekovas.
E. Kriščiūnas davė pavyzdį, kad Vakarų Europoje absoliuti dauguma vaikų važiuoja į mokyklą dviračiu.
„Nyderlanduose 98 proc. vaikų į mokyklas važiuoja dviračiais – nereikia jų vežioti autobusiukais. Važiuoja ir 10 km per iki mokyklos ir tiek pat atgal. Atrodo daug, bet kai pagalvoji, tai yra pusė valandos, kartais mažiau nei viešuoju transportu važiuoti“, – minėjo jis.
O štai Lietuvoje 1 dviratininko kelionė vidutiniškai apima 7,5 kilometro. E. Kriščiūnas tiki, kad dviratininkai įveiktų didesnius atstumus, jei valstybė sudarytų tinkamas sąlygas judėti dviračiais.
„Prie Susisiekimo ministerijos finansavimo turėtų prisidėti ir Sveikatos apsaugos, Socialinių reikalų ministerijos. Dviračių infrastruktūra tinka ir paspirtukams, ir neįgaliesiems. Vieną kartą nuperki ir 30 metų tereikia valyti žiemą“, – svarstė E. Kriščiūnas.
Susisiekimo ministerija iškėlė tikslą iki 2030 m. miestuose sukurti patogias jungtis, kad miestiečių kelionės dviračiais išaugtų iki 13 proc., tai yra 7 proc. daugiau nei dabar.
