Tuo tarpu pats G. Nausėda, paprašytas įvertinti parlamentaro žingsnį, dar kartą patvirtino, kad nepriėmė sprendimo kandidatuoti rinkimuose ir artimiausiu metu sprendimo skelbti neketina.
Pakirto įtampa?
Tarp galimų kandidatų įvardijamas ir pats Ž. Pavilionis, tiesa, jo reitingai žemesni nei G. Nausėdos. Anot ekonomisto, į galimų kandidatų sąrašus gali būti įtrauktas bet kas, todėl to nereikia sureikšminti.
„Aš nepaskelbiau, aš esu įtrauktas į atvirus sąrašus, kaip gali būti įtrauktas ir bet kas kitas. Todėl tokį žingsnį vertinu kaip galbūt labai didelė įtampą, kurią žmogus jaučia. Bet, manau, būtų kur kas produktyviau, jei jis koncentruotųsi į tą programą, kurią jis nori pateikti visuomenei, kaip politikas, o ne žiūrėti į kitus žmones. Žiūrėjimas į kitus žmones nepadeda judėti į priekį, reikia judėti į Lietuvos problemas“, - tv3.lt kalbėjo G. Nausėda.
Tiesa, ekonomistas neatmetė galimybės, kad savo laišku Ž. Pavilionis bando diskredituoti G. Nausėdą artėjant rinkimams į prezidentus.
„Jo pavardė irgi ten matyti. Gal dėl to, kad pakankamai žemai, dėl to ir nervinamasi, kyla įtampos“, - sakė pašnekovas.
Bando apsaugoti G. Nausėdos vardą
Tuo tarpu pats Ž. Pavilionis, paklaustas, kas jį pastūmėjo tokiam žingsniui, teigė, kad galimas G. Nausėdos dalyvavimas prezidento rinkimuose privers bankus įsitraukti į vidaus politiką.
„Jis netgi savo komentaruose sako, kad svarsto, galvoja. Ta dviprasmybė paveikė. <...> Čia žmogus, kuris visur įvardijamas, kaip kandidatas, ir jis nepaneigia to, nors galėtų tai paneigti, būdamas oficialaus banko atstovas. Aš manau, šita dviprasmybė netiesiogiai įtraukia užsienio investuotojus ir bankus į vidaus politiką“, - tv3.lt kalbėjo Ž. Pavilionis.
Parlamentaras tvirtina, kad savo žingsniu nebando susidoroti su galimu konkurentu į prezidento kėdę. Atvirkščiai, Ž. Pavilionis sakosi bandantis apsaugoti G. Nausėdos vardą.
„Kaip tik aš bandau apsaugoti jo vardą ir bankų vardą to galimo diskreditavimo, kuriuo jis užsiima, būdamas tokioje dviprasmiškoje situacijoje. Manau, jis tikrai žino, kad bankų ir investuotojų interesus reikia garbingai ginti. Bet savo nepasisprendimu jis traukia juos netiesiogiai į vidaus politiką. Tai aš saugau tiek jo, tiek bankų vardą ir, manau, tai darau žymiai geriau nei jis pats“, - tikino Seimo narys.
Išplatino laišką
Pateikiame Jums visą parlamentaro laišką:
Laiškas dėl Gitano Nausėdos statuso
Gerbiamasis Peteri Wallenbergai, „Wallenberg Foundations AB“ prezidente, gerbiamasis Magnusai Schöldtzai, fondo ryšiams su užsieniu vadove,
Jūsų atstovaujama organizacija yra viena didžiausių ir gerbtiniausių investuotojų į mūsų šalies ekonomiką. Drąsiai galiu teigti, kad jūs simbolizuojate investicijas į Baltijos šalis iš Skandinavijos, kurios ne tik padėjo mums vystant ekonominę gerovę, tačiau ir prisidėjo žengiant demokratijos keliu.
Suprasdamas jūsų atstovaujamo fondo reikšmę ir svorį, kreipiuosi į Jus dėl SEB banko Lietuvoje prezidento patarėjo Gitano Nausėdos statuso. Gitanas Nausėda per savo ilgametę veiklą yra pelnęs autoritetingo profesionalo vardą. Įvairiose apklausose jis yra įvardinamas kaip vienas reikšmingiausių šalies ekonomistų, jo rekomendacijų klauso ir jomis pasitiki tiek šalies gyventojai, tiek verslas. Maža to, dėl savo ilgametės veiklos bankiniame sektoriuje, jis asocijuojasi ne tik su SEB banku, tačiau su visu bankiniu sektoriumi, o taip pat su investicijomis iš Skandinavijos, kurios viršija 5 mlrd. eurų.
Kaip žinia, kitąmet Lietuvos piliečiai rinks Prezidentą. Šis postas mūsų valstybėje yra aukščiausias – šalies vadovas atsakingas tiek savo autoritetu, tiek Konstitucijos suteiktomis galiomis už daugelį valstybėje vykstančių procesų ir šalies ateitį. Neslėpkime, suteikiamos galios ir atsakomybė masina daugelį, tad dėl šio posto verda intensyvi kova.
Nors oficiali rinkimų kampanija dar neprasidėjo, tačiau Gitanas Nausėda jau dabar įvardinamas kaip vienas realiausių kandidatų į aukščiausią šalies postą. Nors jis viešai teigia, kad nėra apsisprendęs dėl kandidatavimo į Prezidentus, tačiau tam tikri jo veiksmai ir pasisakymai leidžia teigti, kad vidinis sprendimas yra priimtas. Ne veltui, jis apklausose yra įvardinamas kaip vienas iš kandidatų, yra padidėjęs jo viešumas, žiniasklaidoje jis nuolat yra siejamas su būsimais rinkimais.
Gitanas Nausėda savo veikla ir reputacija yra įrodęs, kad gali kandidatuoti į renkamas Lietuvos valstybės pareigas – dėl to abejonių nekyla. Jis savo patirtimi prisidėtų prie valstybės gerovės. Tačiau neramina kitas dalykas. Jis, kaip minėta, dėl ilgametės veiklos asocijuojasi su bankiniu sektoriumi ir užsienio investicijomis – jautriomis sritimis, kurios kilus politiniai kovai, atsidurtų dviprasmiškoje padėtyje. Kad tokie nuogąstavimai turi pagrindo, primena ir penkiolikos metų senumo istorija, kurioje tiesiogiai ir nelinksmomis aplinkybėmis teko sudalyvauti ir SEB grupei priklausančiam bankui. 2003 m. prie tuometinio Vilniaus banko nutįso žmonių eilės – jie skubėjo atsiimti indėlius dėl neva kritinės banko padėties. Kuri pasirodė tėra piktas gandas. Buvo įtariama, kad bankas tapo tuometinės rinkimų kovos tarp dviejų pagrindinių kandidatų įkaitu, nors įrodymų ir nebuvo pateikta.
Abraomas Lincolnas yra pasakęs, kad negalima prisiimti atsakomybės už rytdieną, jei jos vengiama už šiandieną. SEB bankas šiai dienai yra būtent tokioje padėtyje. Jūsų darbuotojas realiai dalyvauja rinkiminėje kovoje ir bankas turi aiškiai pasakyti savo poziciją šiuo klausimu su visomis iš to kylančiomis rizikomis ir atsakomybėmis. Nes SEB bankas yra ne tik didžiulė ekonominė jėga Lietuvos ekonomikoje. Jis yra ir vienas iš šalies ekonominių minties centrų. Jo generuojama ir dažnai Gitanos Nausėdos pristatoma ekonominė informacija lemia ilgalaikius procesus, investicijas ir Lietuvos kaip ekonominės partnerės reputaciją užsienyje.
Jausdamas savo svorį, atsakomybę ir deklaruodamas skaidrumą, kaip vieną iš pagrindinių vertybių, SEB bankas turi viešai atsakyti Lietuvos žmonėms atsakyti: ar jis palaiko savo darbuotoją, ar banko pozicija yra nedalyvauti politikoje? Ar bankas yra išreiškęs kokiu nors lygiu palaikymą ir pritarimą Gitanui Nausėdai dalyvauti Lietuvos prezidento rinkimuose? Ar bankas turi saugiklius, kad jo turima ir skelbiama informacija nebus panaudota politiniais tikslais? Ar SEB bankas nesibaimina galimų tyrimų ir nuobaudų dėl paramos kandidatui, kai Lietuvos įstatymai draudžia juridiniams asmenims teikti tiek tiesioginę, tiek netiesioginę paramą? Šie ir daugelis kitų klausimų dėl susidariusios padėties kankina atsakomybę už šalies gerovę jaučiančius piliečius – ir atsakymų iki šiol nesulaukta.
Po 2008-2010 m. krizės, kuomet pasitikėjimas finansų sistema buvo rekordiškai žemas, jis didžiulėmis pastangomis buvo atstatytas. Neapsigaukime – jis lieka trapus ir politinės batalijos gali jį grąžinti į Viduramžius. Tikiu, kad SEB bankas yra įvertinęs visas aplinkybes ir turi saliamonišką sprendimą šioje situacijoje, koks jis nebūtų. Bet mums, piliečiams, pirmiausiai reikia tą atsakymą žinoti.
