Vaikinai šiuo klausimu tolerantiškesni, tačiau dauguma kalbintų merginų nenorėtų gyventi su vyru gimusiu, bet moterimi save laikančiu kambarioku.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo universiteto, kurį slepia, užklausą, kaip elgtis, kai studentų bendrabutyje apgyvendinamas translytis žmogus – paskirti į vaikinų ar į merginų korpusą. Tarnyba pasvarsčiusi pateikė patarimą.
„Pirmiausia, kalbėtis su pačiu žmogumi, tuomet gerbti to žmogaus tapatybę, į ją atsižvelgti ir apgyvendinti atitinkamai“, – sako lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė Ieva Laugalytė.
Kaip pasakoja su šeimomis, kuriose yra translyčių žmonių dirbanti psichologė Grytė Ruzgė, translyčiams sunku prabilti apie savo lytinę tapatybę, nes baiminasi reakcijų.
„Yra nemaža dalis translyčių žmonių, kurie pasirenka nestoti dabar į studijas, atidėti studijas, kol nesusitvarkys savo dokumentų, ar nepakeis savo išvaizdos“, – pasakoja psichologė Grytė Ruzgė.
Vaikinai reaguoja tolerantiškiau
Išties, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai paskelbus, kad translytis turėtų gyventi su tais, kurių lyčiai jis save priskiria, pasigirdo įvairių reakcijų. Vaikinai žinią, kad kambaryje gyvens su translyčiu priima ramiau:
„Jeigu žmogus yra tvarkingas, pagarbiai elgiasi su manimi, tai tikrai nemanau, kad būtų problemų. Aiškų, reikėtų prisitaikyti.“
„Be jokios diskriminacijos. Aš nejaučiu neigiamų emocijų tokiems žmonėms.“
Kalbintos merginos sako nenorinčios translytės kambario draugės, nes jaustųsi nejaukiai:
„Tik į vyrų kambarį, nes vis tiek gimė vyru. Arba koks nors atskiras kambarys, kur yra translyčiai žmonės. Aš tiesiog laisviau jausčiausi tarp merginų. Tarp moterų. Čia asmeninis reikalas.“
„Nesmagiai jausčiausi. Nežinau, man tai nebūtų smagu.“
„Mes merginos miegame su pižamomis, šortukai, maikutės, kad laisviau miegoti būtų, ir aš, galbūt, nejaukiai jausčiausi, kad mano apnuogintos kojos matytųsi ar dar kažkas.“
„Man būtų baisu, nes žmogus, kuris buvo vyru ir tapo moterimi, čia aš nenoriu kažkaip apkalbinėti žmogų, bet būtų labai nejauku.“
Psichologė sako, kad neatsižvelgimas į translyčių norus juos verčia jaustis atstumtiems.
„Translyčiai žmonės, kaip ir visi žmonės nori būti priimti, nori būti priimti tokie, kokie jie yra, ir atmetimas, pasakymas, kad eisi ir gyvensi į kitos lyties bendrabutį, jiems yra labai skaudus, nes tai yra pasakymas, kad mes tavęs nepriimam tokio, koks tu esi“, – kalba psichologė.
Kambariokų nuomonės klausti nereikėtų
Klausimų dėl translyčių studentų apgyvendinimo kyla ir kai kuriems dėstytojams.
„Kad jau viens du ir įkelti, žmogus pasakė, aš jaučiuosi taip, ir norėčiau gyventi su tuo, kuris irgi identiškai mano lyčiai yra, bet ar sutiks tas antrasis, vat vėl gali kilti konfliktai“, – teigia M. Romerio universiteto profesorius Saulius Katuoka.
Tačiau, anot Lygių galimybių specialistų, translyčių kambariokų nuomonės klausti nereikėtų. Valdininkai svarsto neva kambariokas gali net nesužinoti, su kuo jis gyvena.
„Man atrodo, studentai nėra informuojami, su kokiais žmonėmis gyvens kambariuose. Ir nemanau, kad lytinė tapatybė turėtų būti tas pagrindas, apie kurį kiti kambariokai ar kambariokės turėtų būti informuojami“, – aiškina lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė.
Kai kurie politikai tokia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pozicija piktinasi.
„Tą vyruką tikrai išveščiau, negyventų su mano dukra joks vyras ir tikrai bandyčiau teisinėm priemonėm apginti šitą interesą. Jeigu mes biologinei merginai kaip kambarioką talpinam biologinį vyrą, nesvarbu, kuo jis save identifikuoja, aš manau, tai pažeidžia tos merginos teises. Tada galim plėsti ribas iki begalybės“, – kalba Vilniaus tarybos narys Aleksandras Nemunaitis.
Studentai puse lūpų prasitaria, kad ir homoseksualūs asmenys kartais kreipiasi į bendrabučių administratorius, kad skriaudžia homofobiškai nusiteikę kambariokai ir juos dažniausiai be problemų išskiria į skirtingus kambarius.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.