Profesoriaus teigimu, gana sudėtinga komentuoti, kokie buvo didžiausi iššūkiai, su kuriais susiduria dabartiniai ministrai. Jis neslepia to, kad ši Vyriausybė buvo sudaryta per greitai.
„Priklauso, visų pirma, nuo to, apie kuriuos ministrus mes kalbam, nes šita Vyriausybė sudaryta gana paskubomis ir skirtingų ministerijų vadovai savo patirtim tiek politikoj, tiek savo kuruojamoj srity gan smarkiai skiriasi.
Tai, sakyčiau, yra vienas iš šito ministrų kabineto pagrindinių bruožų. Todėl apskritai apibendrinimus čia reikėtų labai atsargiai daryti.
Be to, dar ir 100 dienų nepraėjo, kol dirba šita Vyriausybė, tai paprastai, kaip žinot, yra suteikiamas tas 100 dienų laikotarpis, kad paaiškėtų, kiek nauja vadovybė yra pajėgi ir gebanti tvarkytis su šiais iššūkiais“, – pasisakė jis.
Įžvalgos apie kai kuriuos ministrus
R. Vilpišauskas įvardijo, ką mano apie Teisingumo ministerijos ministro Rimanto Mockaus išrinkimą. Jis atkreipė dėmesį, kad taip pačiai, kaip jį nustebino teisingumo ministro kandidatavimas, tokia pat reakcija buvo pamačius „Nemuno Aušros“ ministrus bei išskyrė šios partijos vaidmenį.
„Aš negaliu vertint jo kompetencijos, nes nesu teisininkas, bet manau galima gana tvirtai teigti, kad pasiūlymas jam (R. Mockui) tapti ministru buvo gan netikėtas turbūt ir jam pačiam.
Ir, na, tai reiškia, kad žmogus ateina neturėdamas panašios politinio darbo patirties, neturėdamas panašios vadovavimo patirties ir tai jau gali tapti iššūkiu.
Aš negaliu, kaip sakiau, vertinti jo kompetencijos, kuruojamos srities klausimais, bet jis yra vienas iš tų ministrų, kurie buvo viešai bent jau pasiūlyti, nustebinant daugelį politinių procesų stebėtojų Lietuvoj, kaip ir, beje, kiti „Nemuno Aušros“ nariai ar „Nemuno Aušros“ partijai priskirtų ministerijų ministrai.
Tai dar šalia politinės patirties trūkumo yra. Ir kitas klausimas, kurį mes dabar nuolat girdim viešose diskusijose, koks šių ministerijų vadovų, taip pat ir Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijai galioja, santykis su „Nemuno Aušra“.
Jie turės, visų pirma, su šios partijos vadovu derinti savo rengiamus sprendimus, nors taip neturėtų būti. Žinom, kad ministrai dirba kabinete ir jų vadovas yra premjeras.
Jie taip ir sako, bet tada vis tiek lieka klausimas, tai koks bus „Nemuno Aušros“ vaidmuo šitoj koalicijoj ir tai, aš sakyčiau, programuoja jau tam tikrus politinius konfliktus, kurie turbūt irgi reikšis šalia to spektaklio, kurį mes dabar matom, dėl pono Žemaitaičio noro tapti Seimo vicepirmininku“, – komentavo R. Vilpišauskas.
Koalicijų konfliktai
Pasak politologo, konfliktai, atsiradę tarp koalicijų, gali kenkti ministerijų stabilumui.
„Gali kenkti, taip. Aš manau, kad jau mes matom tas diskusijas ir tai yra gana neįprasta.
Kiek aš įvairias Lietuvoj dirbusias koalicines Vyriausybes bent per pastaruosius 20 metų, retai būdavo taip, kad nuo pat Vyriausybės ir koalicijos darbo pradžios vyktų tokie vieši apsižodžiavimai tarp koalicijos partnerių“, – patikino profesorius.
2025 m. reikšmingiausi politikos klausimai
VU TSPMI profesorius papasakojo, kokios, jo nuomone, yra ir bus svarbiausios politikos sritys šiais metais ir išskyrė naujojo užsienio reikalų ministro (Kęstučio Budrio) ir krašto apsaugos ministrės (Dovilės Šakalienės) pajėgumus. Jis akcentavo, kad bendras politikų tikslas turėtų būti nebloginti bendros ekonomikos padėties, o ją gerinti.
„Svarbiausia neabejotinai bus, kas susiję su saugumo reikalais ir geopolitine situacija Europoj. Ir, manau, tą mes jau ir matom. Ir gerai, kad Užsienio reikalų ministerijai vadovauja žmogus, turintis nemažą įdirbį šitose srityse, ypač su saugumu susijusiais reikalais.
Man atrodo, iš jo pirmų darbo savaičių galima matyti, kad gana energingai ėmėsi šios veiklos ir matau čia politikos tęstinumą, kuris turbūt ir yra reikalingas tokioje geopolitinėj situacijoj.
Tą patį galima iš dalies pasakyti ir apie krašto apsaugos ministrę, kuri, žinoma, politikoj turi jau nemažai patirties, bet ir gynybos reikalais jau kurį laiką domėjosi, dirbdama opozicijoj Seime.
Tad gerai, kad šioms dviem ministerijoms vadovauja, mano nuomone, gana kompetentingi žmonės, nes tai ir bus svarbiausi iššūkiai tiesiog dėl to, kokia situacija šiuo metu Europoj ir Rusijos tęsiamo karo prieš Ukrainą.
O kiti iššūkiai susiję su Lietuvos aktualijomis, žinoma, poreikis yra išsaugoti sąlygas ekonomikos augimui, nes jeigu Vyriausybė rimtai žiūri į savo programos nuostatus ir pažadus, jų įgyvendinimui yra būtinas tolesnis Lietuvos ekonomikos augimas.
Tad sakyčiau, vienas svarbiausių iššūkių, ar visai Vyriausybei ir visiems ministrams pavyks savo srity dirbant nuolat galvoti apie tą bendrą tikslą – nebloginti sąlygų, ekonominių sąlygų plėtrai, ekonomikos augimui“, – išsamiai pasidalino savo nuomone specialistas.
Iššūkiai Lietuvos ekonomikai
R. Vilpišauskas šiek tiek daugiau išsiplėtė, kalbėdamas apie ekonomikos plėtros svarba, iššūkius ir kitas svarias problemines sritis, susijusias su švietimu ar sveikatos apsauga.
„Tai čia toks irgi horizontalus rūpestis ar iššūkis, kaip ir rūpinimasis šalies ir visuomenės saugumu. Tai va ta ekonominė plėtra, sakyčiau, antras toks horizontalus iššūkis.
Šalia to yra tradicinės vadinamos probleminės sritys ar tos, kur nuolat vyksta diskusija dėl viešųjų paslaugų prieinamumo ir kokybės, tai švietimas, sveikatos apsauga.
Man atrodo, čia irgi gali iškilti įvairių probleminių situacijų, nes, pavyzdžiui, švietimo, mokslo ir sporto ministrė, nors ir turi nemažą patirtį politikoj, bet švietimo srity yra labai menkai žinoma.
Iš jos pirmųjų viešų komentarų galima matyti, kaip atsargiai ji komentuoja savo srities reikalus ir sudėtinga net suprasti, kiek yra įsigilinusi ir kaip įsivaizduoja esminių problemų sprendimą“, – pasamprotavo ekspertas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
