Antrąją vietą reitinge Lietuvai skyrę ekspertai ypač išskyrė keturis jos traukos taškus. Tai – žalias, gyvybingas, modernus, išskirtine istorija ir šiuolaikiška barų bei restoranų scena pasižymintis Vilnius.
Taip pat – visais metų laikais įspūdingas Kuršių Nerijos nacionalinis parkas, piligrimus iš viso pasaulio traukiantis Kryžių kalnas ir į laukinę gamtą pasinerti viliojantis Aukštaitijos nacionalinis parkas.
Šis pripažinimas – reikšmingas
Pasak VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vadovės Olgos Gončarovos, šis pripažinimas yra ypač reikšmingas ne tik Lietuvos turizmo infrastruktūros, bet ir kultūros, gamtos, gastronomijos ir kitų sferų įvertinimas.
„Patekti į „Lonely Planet“ rekomendacijų sąrašą reiškia atitikti itin aukštus atrankos kriterijus ir daugybės ekspertų lūkesčius. Kriterijų įvairovė ir solidus atrankos procesas lemia, kad šiuo reitingu pasaulyje pasitiki daugiamilijoninė „Lonely Planet“ auditorija, – sako O. Gončarova.
Tikimybė sulaukti daugiau turistų
Anot keliautojo ir publicisto Liudo Dapkaus „Lonely Planet“ sąrašas rodo, kad vis dažniau atrandama ir Lietuva.
„Mato ankstesnių metų sąrašus, mato Estija visąlaik, Prahą, Krokuvą ir tada kažkaip turbūt užkliūva akis už vieno kito rašinio. Tada nebereikia Lietuvos institucijų pastangų, žinoma, reklamuoti. Galime prisiminti tą Lietuvą erzinusį klipą „Vilnius GO“ apie tai, koks čia tas Vilnius yra.
Tai tos tokios informacijos viešoje erdvėje yra pakankamai daug, na ir rašo tada kažką tokio šviežesnio. Tai čia kasmet po kelis kartus yra daromi ir įvairiausi tyrimai, tai nesureikšminčiau to fakto labai. Malonu, žinoma, kaip ir „Michelin‘o“ žvaigždutės buvo“, – komentavo L. Dapkus.
Žmonės smalsūs ir, anot keliautojo, dėl šio sąrašo, galimai, susidomės Lietuva, bet tai nenutiks iš karto, vis tik yra naudinga, kad sklaida apie mūsų plečiasi vienokiais ar kitokiais būdais.
„Tai nereiškia, kad čia visi paskaitys tą sąrašą ir puls čia važiuoti, bet objektyviai matome, kad yra natūraliai daugiau didėjančios informacijos.
Į Lietuvą atvažiavo daug žmonių iš buvusių sovietinių respublikų, tai „Youtube“, pavyzdžiui, daugybė vaizdo klipų, kaip čia faina, koks Vilnius nuostabus, kiek čia vietos. Yra angliškų klipų padaugėję pastaruoju metu, manau, kad jie atranda pagaliau tai, ko jie visąlaik nematė.
Ir žmonės smalsūs, kas gi ten kitapus Danijos, Švedijos, kas čia per teritorijos, Estiją dar žino, o Lietuva tokia nelabai žinoma, tai negausime antplūdžio. Šiek tiek daugiau žmonių gausime po kurio laiko, tikrai ne žiemą, o pavasarį, vasarą“, – pasakojo L. Dapkus.
Rezultatai – ilgamečio darbo
Kaip kalbėjo publicistas, jis mano, kad vyrauja aspektai, kurie nulemia, kodėl į Lietuvą po truputį plūsta žmonės. Jis pateikė pavyzdį su pandemijos laikotarpiu, taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kurios šalys bando atsikratyti turistais, o Lietuvoje jais yra džiaugiamasi.
„Sakyčiau, tie rezultatai ilgamečio darbo ir plius objektyvių faktorių, nes po pandemijos, kiek žinote, labai suaktyvėjo ir netgi viršijo gerokai prieš pandeminį lygį keliavimo poreikis. Tiek avialinijos, oro uostai rodo rekordinius rezultatus, natūralu, kad tenka to ir visiems.
Ir tuo metu, kai Europoje kitur yra visiškai kiti judesiai, Ibizoje, Venecijoje, rengia piketus, kad nematytų tų turistų gyvenime, tai mes džiaugėmės, kad kažkas čia mus pastebėjo“, – dalinosi vyras.
Lietuvos išskirtinumas – žaluma ir ne tik
L. Dapkus paaiškino, kad dėl vietos, gamtos bei pačių žmonių elgesio mes esame neįprasta šalis. Jis atkreipė dėmesį, kad tai, ką lietuviai laiko įprasta, užsieniečiams gali pasirodyti kaip didelė ir išskirtinė vertybė.
„Mes, visų pirma, išsiskiriam daugeliu tokių dalykų, kurie mums atrodo visai nesuprantami, bet nemažai daliai gyventojų, tai yra didelė vertybė.
Tarkim, kad ir erdvės tarp miestų, gyvenviečių. Jei pažiūrėtumėm detaliau į tuos žemėlapius, kuriuos galime atsiversti kompiuteryje, tai galime matyti, kad baigiasi viena, prasideda kita. Pas mus yra gausu miškų, laukų, erdvė.
Tai va erdvė žmonijai, kuri yra tokia kompaktiškai gyvenanti, tai čia vienas iš dalykų, apie kurį tikrai niekas niekam nesako ir per daug nesidžiaugia, bet čia yra vienas iš tokių momentų, kurį galime reklamuoti“, – samprotavo keliautojas.
Pasak L. Dapkus palygino su kitomis šalimis Lietuvos gamtą, ir kuo ji gali būti reikšminga. Jis paatviravo, kad tokiu dalyku kaip kainomis, deja, nepakonkuruosime, nes jos ir taip aukštos, kaip ir kitose Europos šalyse.
„Dar santykinai išsaugota gamtos, ta gamta galbūt nėra tokia dramatiška kaip kokiuose kanjonuose, bet vėlgi, matome, kokios žiemos, kokie pavasariai, koks sausėjimo intensyvumas eina.
Ta pati Ispanija, kur daug kas važiuoja, bet tai ten yra tik karšta, dulkėta, sausa. O pas mus vandens daug ir temperatūra geresnė, tai aš manau, kad klimatas tai viena. Tiesiog turim šio bei to, ne tik gamtos. Tokiai šaliai pamatyt, sakyčiau, trijų-keturių dienų trukmės programa būtų idealu.
Kainomis nebegalim konkuruot faktiškai, nes jos pasiekusios jau ir viršijusios vidurkį, bet ir ta visa žaluma, gamta, vis dar žmonių draugiškumu, o ne priešiškumu atvykėliams, tai mes taip konkuruojam“, – pasisakė jis.
