Kalbėdamas su naujienų portalu tv3.lt, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga prisiminė pernai vykusį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdį, kurio metu buvo diskutuoja apie sveikatos apsaugos sistemos pasirengimą karo grėsmėms. Politiką tuomet nustebino įžvalga, esą didžiausia galima grėsmė yra teroristinis aktas, o karinis konfliktas kaip grėsmė net nebuvo vertintas.
„Pasak SAM, kariuomenė jiems nepateikė scenarijų. Kol kariuomenė nepasakė, kada ir kas užpuls ir ką reikės patraukti iš savo vietų, tol ministerija neturi pagal ką ruoštis. Tai parodė, koks yra ministerijos suvokimas apie grėsmes ir pasirengimą joms“, – kalbėjo A. Veryga.
SAM naujienų portalui tv3.lt atsakė, kad šiuo metu pasiruošimas galimoms ekstremaliosioms situacijoms vyksta šiomis kryptimis:
- vertinami asmens sveikatos priežiūros įstaigų turimi pajėgumai ir rezervai nepertraukiamam darbui užtikrinti (generatoriai, kuras, ryšių sistemos, medikamentai, medicinos priemonės ir kt.), investuojama į gydymo įstaigų infrastruktūrą;
- parengtos mokymo programos sveikatos įstaigų vadovams, specialistams dėl pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms, vykdomi mokymai;
- nuolat vykdomos pratybos su gydymo įstaigomis dėl parengties ekstremalioms situacijoms, krizėms ir karo atvejui;
- rengiamasi medicinos sandėlių decentralizavimui, skaitmenizuojama medicinos priemonių ir įstaigų parengties stebėsena;
- atnaujinami mobilizacijos ir pasirengimo ekstremalioms situacijoms planai (tiek SAM, tiek gydymo įstaigų);
- steigiamas Europos Komisijos finansuojamas medicinos rezervo priemonių sandėlis.
- vykdomi pasirengimo darbai sertifikuoti tarptautinę skubios medicinos pagalbos komandą (Emergency Medical Team).
„Tarp svarbiausių prioritetų – asmens sveikatos įstaigų parengties ir atsparumo sveikatos grėsmėms didinimas; sveikatos specialistų kompetencijų didinimas (mokymai-pratybos); medicinos priemonių rezervų atnaujinimas ir papildymas (sandėlių decentralizacija, rescEU sandėlio steigimas)“, – nurodoma ministerijos atsakyme.
Dalis ligoninių jau yra numačiusios, kaip turėtų veikti prasidėjus karui ar kitai ekstremaliai situacijai. Vilniaus universiteto ligoninė (VUL) Santaros klinikų ir Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovai patikino, kad turi parengę (o kai kurie ir atsinaujinę) ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, kuriuose nurodyta, kaip rengtis ekstremaliosioms situacijoms, organizuoti darbą jų metu ir kokie asmenys turi būti atsakingi. Kaip teigė ligoninių atstovai, krizės atveju dalis veiksmų vyktų nelaukiant papildomų nurodymų iš išorės, o kiti veiksmai būtų organizuojami gavus atitinkamus nurodymus iš SAM, savivaldybės ar kitų kompetentingų institucijų.
Aurelijus Veryga: apmokyti medikus buvo galima ir per pusmetį
A. Verygos teigimu, sveikatos apsaugos sistemos pasiruošimas galimoms grėsmės didžiąją dalimi nereikalauja itin didelių kompetencijų, todėl svarbiausius darbus jau buvo galima padaryti.
„Žinome, ką daryti, yra iš ko pasimokyti. Daug patirties turi JAV, Izraelis, ypač Ukraina. Reikia mokytis iš svetimų klaidų ir padaryti darbus“, – kalbėjo jis.
Vienas iš svarbiausių politiko įvardytų prioritetų yra medikų apmokymas dirbti ekstremaliomis situacijomis.
„Sveikatos apsaugos sistema turėtų būti tam pasiruošusi. Medikai turi būti apmokyti teikti pagalbą, kuri civilinės pagalbos teikimo metu yra nelabai aktuali, nebent įvyktų kita masinė nelaimė“, – sakė A. Veryga.
Jo teigimu, gydytojai nebeturi įgūdžių gydyti rimtus sužeidimus ir traumas, nes Lietuvoje jau kurį laiką neturėjome įvykių, kurie lemtų tokius sužalojimus.
„Nebesusiduriame su sužeidimais, kurie įprastai įvyksta ginkluotų konfliktų metu. Medikai yra praradę kompetencijas gydyti šautines, plėštines, sprogimo padarytas žaizdas. Tokių dar pasitaikydavo nepriklausomybės aušroje, kai ginkluotos gaujos aiškindavosi tarpusavio santykius. Būdavo susišaudymai, sprogdinimai. To jau seniai nebėra, tai reiškia, kad chirurgai nebeturi praktikos tokias žaizdas gydyti“, – komentavo buvęs sveikatos apsaugos ministras.
Kaip vieną iš praktikos būdų politikas siūlo komandiruotes konfliktų zonose, kur Lietuvos gydytojai galėtų prisidėti prie pagalbos teikimo ir įgyti naujų įgūdžių.
„Artimiausia mums yra Ukraina. <...> Būtų galima tartis ir tuos medikus, kurie savo noru sutiktų ten važiuoti, išsiųsti. Tai būtų pagalba Ukrainai ir tokiu būdu gydytojai įgytų kompetencijas, kurių iš knygų neišmoksi. Tie žmonės vėliau galėtų mokyti kitus“, – teigė A. Veryga.
„Kita vieta, kur būtų galima vykti, yra Izraelis“, – pridūrė jis.
VUL Santaros klinikų ir Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovai patikino, kad jų darbuotojai nuolat kelia kvalifikaciją dalyvaudami mokymuose ir komandiruotėse. Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas nurodė, kad dalis personalo dalyvauja tarptautinės skubiosios medicinos pagalbos komandos Lietuvoje reagavimo į grėsmes stiprinimo mokymuose ir gilina žinias apie medicinos pagalbos teikimą itin sunkiomis sąlygomis, o Santaros klinikų civilinės saugos specialistas Vygandas Kurkulis pasidžiaugė, kad yra ir tokių darbuotojų, kurie yra aktyviai dirbę karštuosiuose taškuose.
„Jie savo patirtimi padeda gerinti Santaros klinikų pasirengimą galimoms grėsmėms“, – sakė V. Kurkulis.
Kita vertus, mokymų, kaip pasiruošti ir elgtis ekstremaliųjų situacijų metu, trūksta.
„Turime konstatuoti, kad reikalinga daugiau ir labiau orientuotų mokymų, skirtų rengiantis galimoms grėsmėms“, – teigė V. Kurkulis.
Savo ruožtu SAM pažadėjo, kad per artimiausius dvejus metus bus apmokyta apie 6000 medikų.
„2024–2026 m. numatyta apmokyti apie 6000 sveikatos sektoriaus specialistų ekstremaliųjų situacijų valdymo, sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ekstremaliųjų situacijų, nepaprastosios padėties, mobilizacijos ir karo padėties metu klausimais, medicininės pagalbos organizavimo didelio masto nelaimingų atsitikimų metu“, – nurodė ministerija.
Medicininės atsargos dabar laikomos prie Baltarusijos sienos
Karo ar kitos nelaimės atveju, padidėjus medicininių priemonių poreikiui, reikėtų panaudoti atsargas. Tačiau ekstremaliųjų situacijų metu jų gali pritrūkti, be to, visas rezervas šiuo metu laikomas nesaugiai.
„Jeigu reikėtų masiškai teikti pagalbą, netiktų tai, ką mes dabar darome civiliniame gyvenime. Grėsmės atveju nemažai priemonių reikėtų nusipirkti atsargai. Todėl turėtų būti sukauptas tam tikras rezervas, kuris laikas nuo laiko būtų vis atnaujinamas, įstaigai tas priemones naudojant ir į priekį nusiperkant naujų“, – pažymėjo A. Veryga.
Ukrainos karas parodė, kaip svarbu medicinines atsargas paskirstyti – nežinia, kada viena ar kita gyvenvietė bus užimta priešo pajėgų. Lietuvoje sistema šiuo metu yra nelanksti ir centralizuota, mat vaistų, chirurginių įrankių ir kitų priemonių rezervas saugomas vienoje vietoje netoli Vilniaus.
„Dabar mūsų medicinos rezervas yra prie sienos su Baltarusija. Praėjusi Vyriausybė dar Covid-19 pandemijos metu buvo pradėjusi ieškoti vietos, kur padėti. Tik nespėjome tos tinkamos vietos rasti. Praėjo daugiau negu treji metai, kai ją buvo galima surasti“, – tikino A. Veryga.
„Tiek maisto, tiek medikamentų atsargos turėtų būti saugomos decentralizuotai. Jeigu viena vieta, kur laikomos atsargos, būtų užimta ar sunaikinta, tai yra labai pavojinga. Taip pat ir logistiškai nepatogu atsargas vežioti iš vienos vietos po visą Lietuvą“, – pažymėjo politikas.
Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dėmesio centre +“ teigė, kad „turime spręsti decentralizavimo klausimą ir mes jį pakankamai gerai sprendžiame“.
Pasak V. Vitkausko, po decentralizacijos atsargas saugotų ir ligoninės, ir papildomi regioniniai centrai, atsižvelgiant į tai, kur yra didžiausias poreikis.
„Mes dabar žiūrime į 14 ligoninių per visą Lietuvos teritoriją, į kurias Sveikatos apsaugos ministerija deda labai daug vilčių ir decentralizuoja daug procesų. Žiūrime, kad veiklos tęstinumas būtų užtikrintas ir dėl vandens tiekimo, dėl elektros generavimo alternatyvaus, dėl maisto tiekimo, dėl medikamentų ir visų kitų dalykų“, – kalbėjo NKVC vadovas.
SAM teigė, kad decentralizavimą planuojama įgyvendinti iki 2026 m.
Įvardijo, kiek atsargų turi sukaupti ligoninės
Dalį atsargų sukaupti gydymo įstaigose, anot A. Verygos, yra paprasčiausias būdas didinti rezervą. Politikas pridūrė, kad gydymo įstaigose sukauptos priemonės turėtų būti tos, kurias ligoninė naudoja suteikdama pagalbą civiliams ir kurias galima nesunkiai atnaujinti.
„Rezervą galima nuolat atnaujinti – naudojame tai, ko reikia kiekvieną dieną, ir vis nusiperkame naujų priemonių. Jos niekaip nepasens, nes bus atnaujinamos“, – teigė A. Veryga.
SAM priminė, kad sveikatos priežiūros įstaigoms sudaryti reikalingų asmens apsaugos priemonių ir kitų priemonių sąrašai, o reikalingo jų kiekio apskaičiavimo tvarka patvirtinta 2021 m. spalio 4 d. sveikatos apsaugos ministro. Vadovaujantis šiuo įsakymu, gydymo įstaigų vadovai turi užtikrinti, kad:
- sukauptų priemonių, skirtų pasirengti ekstremaliųjų situacijų, sukeltų biologinių veiksnių (pavojingos ar ypač pavojingos užkrečiamosios ligos (epidemijos ir (ar) pandemijos, bioterorizmas) ir jų padarinių šalinimui, pakaktų iki 30 parų nepertraukiamai veiklai užtikrinti.
- naudojamų asmens apsaugos priemonių ir kitų priemonių pakaktų 30 dienų laikotarpiui visiems darbuotojams, dirbantiems su radioaktyviosiomis medžiagomis užterštais nukentėjusiais asmenimis ir tvarkančiais užterštas atliekas ar dirbantiems radioaktyviosiomis medžiagomis užterštoje teritorijoje. Priemones kaupia Skubiųjų apsaugomųjų veiksmų zonoje (iki 30 km nuo Baltarusijos atominės elektrinės (toliau – Baltarusijos AE) esančios gydymo įstaigos, taip pat Valstybinio plano 106 punkte nurodytos gydymo įstaigos bei visos Išplėstinio planavimo atstumu (iki 100 km nuo Baltarusijos AE) esančios gydymo įstaigos, kurioms Ekstremaliųjų situacijų valdymo plane numatytos funkcijos priimti galimai radioaktyviosiomis medžiagomis užterštus pacientus ar atlikti kitas funkcijas patalpose, kuriose bus priimami galimai radioaktyviosiomis medžiagomis užteršti pacientai.
- sukauptų priemonių, skirtų pasirengti ekstremaliųjų situacijų, sukeltų cheminių veiksnių, bei teroristinių išpuolių, kurių metu naudojamos pavojingos cheminės medžiagos, likvidavimui ir jų padarinių šalinimui, pakaktų iki 3 parų nepertraukiamai veiklai užtikrinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1317 “Dėl Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo įgyvendinimo“, gydymo įstaigos būtinas priemones privalo kaupti tiems nustatytiems galimiems pavojams, kurių rizika yra labai didelė arba didelė.
Gydymo įstaigos būtinas priemones privalo sukaupti šiam laikotarpiui:
- elektros energijos tiekimo sutrikimų ir (ar) gedimų atveju – vienai parai;
- epidemijų, pandemijų, branduolinių ar radiologinių avarijų atveju – 30 parų;
- kitų galimų pavojų, nustatytų atlikus galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimą, atveju – 3 paroms.
A. Veryga atkreipė dėmesį ir į vaistines, kurios taip pat kaupia medikamentų atsargas. Politikas kėlė klausimus, ar valstybė yra apmąsčiusi, kaip apsaugos vaistinių rezervą, kilus tiek vidinėms, tiek išorinėms grėsmėms, ir kaip ekstremaliųjų situacijų atveju medikamentais turėtų apsirūpinti gyventojai.
„Žmonės turėtų būti ne gąsdinami, o tinkamai informuojami, ką reikėtų turėti pasiruošus, jeigu įvyktų nelaimė. Kartais kalbama, kad reikėtų nusipirkti kai kurių vaistų, bet visi žinome, kad, pavyzdžiui, antibiotikų be recepto nenusipirksi. Turėtų būti sukurta sistema, kaip gyventojai galėtų apsirūpinti“, – kalbėjo jis.
Ligoninės ruošiasi: turi priedangas, generatorius
Krizių metu svarbu ne tik tai, kaip ligoninės galėtų pacientus gydyti, bet ir kaip juos apsaugoti.
„Kiekviena įstaiga turėtų būti pasiruošusi veikti autonomiškai: turėti generatorių, jeigu dingtų elektra, turėti vandens gręžinį, jeigu nutrūktų vandens tiekimas. Tai padaryta tik kai kuriose įstaigose, tikrai ne visos yra pasiruošusios“, – kalbėjo politikas.
A. Verygos teigimu, būtų idealu, jei ligoninės turėtų priedangas, į kurias pavojaus atveju perkeltų pacientus. Nors ne visos gydymo įstaigos turi požeminius tunelius, buvęs sveikatos apsaugos ministras ragina atkreipti dėmesį, ką iš esamų patalpų būtų galima paversti priedanga.
„Gilių rūsių dažniausiai neturime, nes ir gruntinis vanduo pas mus aukštai, ir įrengimas brangiai kainuoja, tačiau tai nereiškia, kad neturėtume pasižiūrėti, kiek įmanoma pritaikyti esamus“, – pabrėžė A. Veryga.
Priedangas turi įsirengusi Respublikinė Šiaulių ligoninė, tačiau jos gali būti pritaikytos tik trumpalaikio (kelių valandų) medicinos personalo ir pacientų slėpimuisi. Nenutrūkstamą ligoninės darbą ekstremalių situacijų metu užtikrintų turimi generatoriai.
„Iš viso galėtų pasislėpti apie 1700 žmonių. Kolektyvinės apsaugos statiniuose (priedangose) žmonės galėtų pasinaudoti vandens atsargomis, tualetais ir t.t. Šiuo metu ligoninėje yra įrengti dyzeliniai generatoriai, kurių pajėgumu užtektų užtikrinti operacinių ir reanimacinių skyrių veiklai“, – teigė M. Pauliukas.
Be to, jau yra suplanuotas Respublikinės Šiaulių ligoninės teritorijoje esančio tunelio remontas, pradėti vandens gręžinių įrengimo darbai.
VUL Santaros klinikų civilinės saugos specialistas pasakoja, kad ligoninė turi „didelį kiekį pastatų su neblogai išvystyta infrastruktūra, taip pat ir esančia po žeme“. V. Kurkulio teigimu, priklausomai nuo ekstremalios situacijos keliamos grėsmės pobūdžio ir apimties, pacientų evakavimas (perkėlimas) yra numatytas keliais variantais.
„Esant lokalaus pobūdžio grėsmėms ir veiklos sutrikimams (gaisras pastate, patalpų griūtis, cheminis incidentas ir kita) yra numatyta pacientus perkelti į kitus Santaros klinikų korpusus ir pastatus (Vilniaus mieste turime pastatus, išsidėsčiusius 7 skirtingais adresais).
Taip pat yra numatyta galimybė dalį pacientų perkelti į kitas gydymo įstaigas, artimiausias iš jų – Nacionalinis vėžio institutas. Iškilus didelio masto grėsmėms yra numatoma organizuoti pacientų evakavimą į kitas savivaldybes (branduolinės avarijos, karo atveju).
Šių grėsmių atveju butų gaunami konkretūs nurodymai, į kur ir kokiais maršrutais reikia evakuotis. Atitinkami nurodymai turėtų ateiti iš SAM Operacijų centro ar Vilniaus m. savivaldybės operacijų centro“, – komentavo V. Kurkulis.
Pavojai – ne tik ant žemės, bet ir kibernetinėje erdvėje
Šiuolaikiniai karai neapsiriboja vien tik veiksmais žemėje ar ore. Dalis mūšių vyksta kibernetinėje erdvėje, atakuojant priešo informacines sistemas. Be to, kilus panikai tarp gyventojų, dalis sistemų sutrinka savaime, neatlaikiusios milžiniško srauto užklausų iš visų, kurie ieško pagalbos.
Tam, kad taip neatsitiktų, A. Veryga siūlo institucijoms, įskaitant gydymo įstaigas, pasirūpinti alternatyviu ryšiu.
„Mūsų tarnyboms reikėtų turėti tokį ryšį, kurio nulaužti negalima, pavyzdžiui, palydovinį, kuris galbūt nėra saugiausiais perduoti duomenis, bet padėtų užtikrinti ryšio buvimą apskritai“, – teigė A. Veryga.
Galimi variantai – laidinis telefonas arba radijo imtuvas.
„Paprastas radijo imtuvas, kuris šiame amžiuje gal atrodo juokingai, namie turėtų būti. Jį įsijungę gyventojai galėtų išklausyti informacijos, kaip elgtis“, – komentavo politikas.
Radijo stoteles svarbiausiųjų padalinių vidiniam komunikavimui yra įsigijusios VUL Santaros klinikos. Duomenų perdavimui su kitomis valstybės informacinėmis sistemomis ligoninė naudoja nuo interneto atskirtą ir apsaugotą bei viešai neteikiamą elektroninių ryšių tinklą.
Tuo metu Respublikinė Šiaulių ligoninė naudojasi saugiuoju tinklu. Įstaiga taip pat turi alternatyvų tinklą, papildomai diegiami papildomi saugūs tinklai.
Kas trukdo pasirengti sparčiau?
Anot A. Verygos, visus pasiruošimo darbus, išskyrus infrastruktūros įrengimą, buvo galima padaryti per pusmetį. Vis dėlto, praktika rodo, kad pasirengimas ekstremalioms situacijoms taip greitai neįvyksta, o tai lemia įvairios priežastys.
V. Kurkulis pripažįsta – kaip viena didžiausių gydymo įstaigų Santaros klinikos turi ir stipriųjų, ir silpnųjų pusių, kalbant apie reagavimą iškilus nenumatytoms grėsmėms. Pašnekovas išskyrė bent tris priežastis, trukdančias pasiekti norimus tikslus.
„Greitesnį ligoninių pasirengimą galimoms grėsmėms labiausiai stabdo tikslinių lėšų trūkumas. Taip pat reikalingas aktyvesnis tiek Vyriausybės, tiek ir savivaldybės dalyvavimas rengiantis galimoms grėsmėms, ypač kalbant apie svarbiausių energetinių resursų tiekimo užtikrinimą ligoninėms, aiškių jų tiekimo prioritetų nustatymą. Pasigendama aiškesnių veikimo scenarijų, veiksmų koordinavimo tarp įstaigų“, – kalbėjo V. Kurkulis.
