Lietuvos banko prezidento pavaduotojas profesorius Raimondas Kuodis darbą laiko gerovės šaltiniu, todėl jis atkreipia dėmesį, kad spartus progresas technologijų srityje ir pasaulinė robotizaciją daugybę žmonių paliks be darbo.
Robotai perims žmonijos darbus
„Yra labai daug nerimo jau seniai kai kuriose šalyse, o to nerimo nepanašu, kad mažėja, tik didėja. Tai susiję su technologiniu progresu, kuris gali būti ir geras, ir blogas. Dabar ateina banga, kai mašinos pradeda turėti smegenis, dirbtinį intelektą. Verslininkai nelabai pagalvoja, iš ko visa tai bus nupirkta, kas bus pagaminta tų mašinų“, – Seimo konferencijoje „Ar po 30 metų Lietuvos vaikai gyvens geriau nei jų tėvai?“ kalbėjo R. Kuodis.
Jis kelia klausimą, ar pasauliui netolimoje ateityje pavyks išlaikyti per XX a. įgyvendintus pasiekimus. Kaip didelius nerimo ženklus siunčiančios šalies pavyzdį jis pasitelkia JAV.
„Mes ten matome baisias tendencijas, kas darosi su buvusia viduriniąja klase, pradėjo mažėti tikėtinas jo gyvenimo amžius. Juk žmonės paprastai iš laimės nei prasigeria, nei žudosi, tai reiškia, kad kažkas negerai toje karalystėje. O kas ten negerai? Ką mes apie tai girdime? Mažai ką. Bet vidutinės šeimos realios pajamos JAV yra maždaug 1973 metų lygyje dabar. Kitaip tariant, vidutinė šeima kažkokio rimto progreso nėra patyrusi“, – pastebėjo profesorius.
Pagrindiniais darbo rinkos iššūkiais R. Kuodis laiko globalizaciją ir robotizaciją. Jis kelia klausimą – jei žmonija ir toliau vystys dirbtinį intelektą, kuris dirbs už mus, ar mes sugalvosime darbų, kuriuose žmonės bus naudingi.
„Tai smarkiai diskutuotinas klausimas, nes atrodo, kad visus darbus esame sugalvoję. Klausimas, ar tas mastas pakeitimo bus adekvatus praradimui darbų, kurie bus prarandami ir jau prarandami masinio užimtumo sektoriuose. Patys žinote, kasininkų nereiks, vairuotojų nereiks, teisininkų net gal nereiks, žurnalistų nereiks ir t. t.“, – prognozavo R. Kuodis.
Iki šiol atsiradusią spragą darbo sektoriuje pavyko užpildyti menkaverčiais darbais, mano R. Kuodis. Tačiau jo prognozė artimiausiems dešimtmečiams atrodo niūri.
„Klausimas, ar mūsų vaikai gyvens geriau. Nedrįsčiau taip teigti, nes žmonija daug kartų pamatė, kad mikrogudrumas su makrokvailumu yra dažnas reiškinys. Labai sunku sukoordinuoti šitą procesą žmonijai naudinga linkme. Galiausiai, jeigu mes atiduosime žmoniją robotijai, tai būsime pakankamai kvaili tą padarę, mano supratimu“, – kalbėjo R. Kuodis.
Šiemet nedarbo lygis mažėjo
Nedarbo lygis Lietuvoje 2019 m. II ketvirtį buvo 6,1 proc. ir, palyginti su I šių metų ketvirčiu, sumažėjo 0,4 procentinio punkto. O, palyginti su atitinkamu 2018 m. laikotarpiu, padidėjo 0,2 procentinio punkto, praneša Statistikos departamentas.
Vyrų nedarbo lygis buvo 6,8 proc., moterų – 5,4 proc. Jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbo lygis 2019 m. antrąjį ketvirtį sudarė 10,2 proc. ir per ketvirtį sumažėjo 2,3 procentinio punkto, per metus – 0,7 procentinio punkto.
Ilgalaikio nedarbo lygis per ketvirtį išliko nepakitęs ir 2019 m. antrąjį ketvirtį sudarė 1,8 proc., palyginti su atitinkamu 2018 m. laikotarpiu, jis sumažėjo 0,2 procentinio punkto.
