Internete paplito kunigo Arūno Peškaičio pasisakymas vienoje diskusijoje feisbuke.
Interneto komentatoriai pastebėjo, kad ne tik A. Peškaitis, bet ir kunigas Robertas Grigas nevengia pasisakyti rinkiminėmis temomis.
Kunigų pasisakymai prezidento rinkimų fone (nuotr. facebook.com)
Iš sakyklos nepolitizuoja
Kunigas Arūnas Peškaitis nesutiko komentuoti savo pasisakymo socialiniame tinkle.
„Ne, aš šiuo klausimu nė pusės žodžio“, – sakė A. Peškaitis.
Su portalu tv3.lt sutiko kalbėtis kunigas Robertas Grigas, kurio pasisakymas taip pat išplito internete. R Grigas teigė, kad jis ne tik katalikų kunigas, bet ir antisovietinės rezistencijos dalyvis.
„Kažkiek to maištininko disidento patirties taip paprastai negali atsisakyti. Savo nuomonės reiškimo, žodžio laisvės ir teisės ja naudotis įprotis ar pareigos supratimas išlieka“, – kalbėjo kunigas.
Pasak R. Grigo, Bažnyčia nuo praėjusio amžiaus paskutinių dešimtmečių laikosi taisyklės, kad kunigai neturėtų dalyvauti partinėje veikloje, užimti ar siekti politinių postų ir aiškiai nurodyti tikintiesiems už ką balsuoti, ar nebalsuoti.
R. Grigas tvirtina, kad pritaria, jog dvasininkai neturėtų užimti politinių postų, nes tai gali atstumti dalį tikinčiųjų. Tačiau kunigas mano, kad jis kaip katalikas ir pilietis gali išsakyti nuomonę, apie tuos kandidatus ar partijas, kurių programose išsakomos nuostatos apie prigimtinę šeimos sampratą, vienalyčių santuokų ar partnerysčių įteisinimą, abortų draudimą, gyvybės apsaugą nuo prasidėjimo iki mirties.
„Apie pozicijas, kurios man atrodo naudingos ar žalingos Lietuvai, pasilieku sau teisę kalbėti“, – teigė kunigas.
R. Grigas tikino, kad supranta, jog tokia jo saviraiška kertasi su oficialia Bažnyčios politine pozicija. Tačiau kunigas savo nuomonę išsako socialiniuose tinkluose ar žiniasklaidoje, tačiau to nedaro mišių metu.
„Bažnyčia yra sakrali aplinka ir ten turi skambėti Dievo žodis, Šventojo Rašto aiškinimas, – tvirtino R. Grigas. – Aišku, stengiuosi, kiek sugebu ar turiu įžvalgos, daryti tai šmaikščiai, kad sudominčiau žmones ir padėčiau geriau suprasti mintį.“
Galėjo sąmoningai kiršinti
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Justinas Dementavičius portalui tv3.lt teigė manantis, kad kunigas gali turėti savo nuomonę politiniais klausimais kaip pilietis, bet turėtų vengti ją išsakyti kaip kunigas.
„Deja, net kai tai daroma ne iš sakyklos, tai tampa siejama ne su jo kaip asmenybės, piliečio išsakoma nuomone, bet su visos Bažnyčios nuomone. Tokios asociacijos daromos labai paprastai ir labai greitai, o tai, pirmiausia, kenkia Bažnyčiai“, – kalbėjo J. Dementavičius.
VU TSPMI docento teigimu, tokie kunigų pasisakymai gali turėti dvejopą poveikį tikintiesiems. Pašnekovo nuomone, dalis katalikų supranta, kad Bažnyčia yra įvairialypė ir ten gali susitelkti daug įvairių nuomonių, tad geba kritiškai vertinti tokius pasisakymus.
„Bet yra žmonių, kuriems tai yra paskutinis tiesos žodis. Jiems derėtų prisiminti, kad Lietuvos Vyskupų Konferencija prieš rinkimus paprastai skatina mąstyti patiems kaip katalikams, primena krikščioniškas gaires, bet nesirenka partijos ar žmogaus“, – teigė politologas.
Pasak jo, socialiai tinklai bent iš dalies yra viešoji erdvė, tad kunigai turėtų suvokto galimas savo pasisakymų pasekmes. J. Dementavičiaus teigimu, A. Pečkaitis galėjo suklysti – nesuprasti, kad diskusijoje išsakyta asmeninė nuomonė taps panaudota politiškai.
Politologas svarsto, kad kunigo pasisakymo iš feisbuko diskusijos išėmimas ir pavertimas paveiksliuku, kuriuo plačiai dalijamasi, galėjo būti sąmoningai naudotas, norint kiršinti Bažnyčią, visuomenę ir kartu pakenkti vienam konkrečiam kandidatui. Politologas sako, kad Bažnyčia yra atskira nuo politinės valdžios, tad nei valstybė ar visuomenė turėtų auklėti dvasininkus, nei pastarieji turėtų politiškai remti vieną ar kitą kandidatą.
„Bet kunigas yra žmogus, jis nėra šventasis. Visada atsiranda aplinkybių, kai jis išsako nuomonę tikėdamasis pasiekti gero, bet taip pasielgdamas sukelia visai kitokias pasekmes, nei jis tikėjosi ar norėjo“, – samprotavo J. Dementavičius.
Kunigai pašaukti skelbti Evangeliją
Portalas tv3.lt dėl šių atvejų kreipėsi į Lietuvos Vyskupų Konferencija (LVK). Atsiųstame komentare rašoma, kad užfiksavus keletą dvasininkų vykdomos politinės agitacijos socialiniuose tinkluose atvejų, Lietuvos vyskupai dar kartą primena, kad kunigai pašaukti skelbti Evangeliją ir tarnauti toms bendruomenėms, kurios jiems yra pavestos.
Pasak LVK, Kanonų teisės kodekse nurodoma, kad dvasininkai ir vienuoliai neturi aktyviai dalyvauti politikoje ir politinių partijų veikloje, nebent kompetentingos bažnytinės valdžios sprendimu tai būtų reikalinga Bažnyčios teisėms ginti ar bendram gėriui skatinti. LVK pabrėžia, kad Bažnyčios sakralumas nesuderinamas su politikavimu.
„Jeigu dvasininkas per pamokslą ragina balsuoti už konkretų kandidatą ar partiją, reikėtų švelniai atkreipti jo dėmesį, kad tai netinkama, jei nepadeda – informuoti bažnyčios kleboną, o jei agitacija nesiliauja – vyskupą“, – tvirtinama LVK atsakyme.
LVK teigia, kad Bažnyčia palaiko visas geros valios iniciatyvas ir neišskiria jokių politinių įsitikinimų žmonių, kol jie neprieštarauja Bažnyčios mokymui.
„Kaip ne kartą kartojo vyskupai, kiekvieno laisvės ir demokratijos sąlygomis norinčio gyventi piliečio svarbiausia pareiga – dalyvauti rinkimuose ir per tai prisidėti prie visuomenės gerovės. Pagal krikščioniškąją sampratą, pilietinė pareiga neatsiejama nuo pareigoms artimui ir bendrajam gėriui“, – rašo LVK.
Lietuvos vyskupai prieš prezidento rinkimus išplatino viešą laišką tikintiesiems, kuriame skatina atlikti pilietinę pareigą.
„Prieš atiduodant savo balsą už kurį nors kandidatą, vertėtų atkreipti dėmesį, ar jis gerbia žmogaus kilnumą, sąžinės ir religijos laisvę, brangina gyvybę nuo jos pradėjimo iki natūralios mirties, ar jam rūpi šeima, ar kandidatas pasisako už laisvą tėvų pasirinkimą auklėti vaikus pagal savo moralinius ir religinius įsitikinimus”, – rašoma vyskupų laiške.
Kviečiame susipažinti su visu Lietuvos vyskupų laišku.
Portalas tv3.lt primena, kad antrasis Lietuvos prezidento rinkimų turas vyks gegužės 26 d.
