Dokumento preambulėje nurodoma, kad kultūra yra Lietuvos vystymosi paskata ir žmonių gerovės pagrindas, ji kuria reikšmingą pridėtinę vertę valstybei švietimo, mokslo, ekonomikos, aplinkos, sveikatos, saugumo, socialinėje ir užsienio politikos srityse, skatina darnią visuomenės raidą.
Įstatymo projektas apibrėžia kultūros politikos tikslą ir nustato bendruosius jos principus, trečiadienį pranešė ministerija.
Siūloma numatyti 11 kultūros formavimo ir įgyvendinimo principų: humanizmo, horizontalumo, kultūros prieinamumo, kūrybos ir saviraiškos laisvės, „rankos atstumo“, tarptautiškumo, nuolatinės stebėsenos, pariteto, tiesioginio dalyvavimo, tvarumo ir unikalumo.
„Numatoma, kad ateities kultūros politika turės užtikrinti žmogaus kultūrines teises, tolygų kultūros paslaugų teikimą visoje Lietuvoje, sudaryti sąlygas įgyti ar tobulinti kultūrines ir kūrybines kompetencijas, stiprinti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų ir kultūros dalyvių bendradarbiavimą“, – teigiama Kultūros ministerijos pranešime.
Anot jo, ypatinga svarba teikiama horizontalumo principui, siekiant paskatinti tarpsektorinį, tarpsritinį bendradarbiavimą, stiprinti kultūros politikos ryšius su kitomis viešosios politikos sritimis.
Įstatymu siūloma įtvirtinti pareigą, kad už kultūros politiką atsakingos valstybės ir savivaldybių institucijos užtikrintų tolygų kultūros paslaugų teikimą visoje šalies teritorijoje, sudarytų sąlygas visoms visuomenės grupėms pažinti ir dalyvauti kuriant kultūros įvairovę, skatintų įgyti ir tobulinti kultūrines ir kūrybines kompetencijas.
Iki šiol Lietuvoje Kultūros pagrindų įstatymo nebuvo.
Projektą parengusi kultūros ministerija pabrėžė, kad trūksta visa apimančio teisės akto, kuriuo būtų užtikrinti kultūros politikos tikslai bei šiems tikslams įgyvendinti numatytos teisinės, infrastruktūros, ekonominės priemonės.
