KT nutarime konstatavo, kad dėl užkrečiamos ligos pavojaus valstybėje susidarius ypatingai situacijai įstatymų leidėjas gali nustatyti asmenų judėjimo teises ribojančias priemones, o jos gali būti detalizuotos poįstatyminiuose teisės aktuose.
Teismas taip pat pasisakė, kad Vyriausybės nutarime įtvirtinta karantino režimo priemone buvo ribojami artimi asmenų ryšiai, konkrečiai – uždarose erdvėse bendraujančių asmenų skaičius, o įpareigojimas asmeniui tam tikrą laiką nepalaikyti tiesiogiai ryšio su kitais asmenimis nėra reguliuojamas Konstitucijos nuostatomis.
„Pagal Konstituciją gali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį įstatymų leidėjo įstatyme įtvirtintos žmonių užkrečiamosioms ligoms suvaldyti skirtos priemonės gali būti detalizuojamos poįstatyminiuose teisės aktuose, juose nustatant konkrečių pasirinktų priemonių, be kita ko, taikymo mastą ir trukmę“, – sakoma nutarime.
Bylą dėl galiojusio draudimo susitikti daugiau nei dviem šeimoms ar dviem namų ūkiams, taip pat daugiau nei penkiems asmenims KT nagrinėjo gavęs tris individualius konstitucinius skundus.
Į KT kreipėsi moterys, kurioms dėl minėtos tvarkos pažeidimo teismuose buvo skirti administraciniai įspėjimai. Jos skundė šias taisykles numačiusį Vyriausybės nutarimą.
Pareiškėjos teigia, kad tokia galiojusi tvarka pažeidė jų konstitucinę teisę į laisvą judėjimą, o Konstitucijoje įtvirtinta teisė laisvai kilnotis negali būti varžoma kitaip, kaip tik įstatymu.
KT apskųstus ribojimus Vyriausybė įvedė 2021 metų gegužės 19 dieną.
