KT teigimu, šis kreipimasis nepriklauso jo kompetencijai, nes traktuotinas kaip prašymas ištirti įstatymų leidėjo neveikimą.
Anot teismo, jis neturi įgaliojimų tirti valstybės institucijų teisėkūros sprendimų nepriėmimo – vengimo, delsimo priimti tokius sprendimus, taip pat kokių nors kitų motyvų nulemto neveikimo, net jeigu teisės sistemoje dėl šio neveikimo atsiranda spragų ar kitų neapibrėžčių.
Vilniaus regiono apylinkės teismas prašė ištirti, ar Civilinės būklės aktų registravimo ir Gyventojų registro įstatymai neprieštarauja Konstitucijai, nes viename neįtvirtinta galimybė pakeisti duomenis apie lytį, o kitame nustatyta, kad asmens kodas yra nekeičiamas.
Vilniaus regiono apylinkės teismas į KT kreipėsi sustabdęs civilinę bylą, kurioje translytė moteris prašė dokumentuose pakeisti vardą ir pavardę, duomenis apie lytį bei asmens kodą.
Pareiškėjo manymu, asmens lyties pakeitimo registravimas turėtų būti reglamentuojamas tame pačiame įstatyme, kaip ir kitų civilinės būklės aktų registravimas.
Regiono teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Civilinį kodeksą nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma, o vienas iš lyties pakeitimo elementų yra tam tikrų asmens duomenų (vardo, pavardės, lyties, asmens kodo) pakeitimas registruose.
Pasak pareiškėjo, susiklostė situacija, kai įstatymu leidžiama keisti lytį, registruoti jos pakeitimą, tačiau iš tiesų nėra įstatymų, reglamentuojančių lyties pakeitimą ir lyties pakeitimo registravimą, todėl asmenys šiomis teisėmis iš esmės negali pasinaudoti, išskyrus teisminį kelią.
Konstitucinis Teismas savo ruožtu pažymėjo, kad kol įstatymų leidėjas nėra priėmęs atitinkamų įstatymų, bylą nagrinėjantis teismas turėtų užpildyti ginčijamuose teisės aktuose esančias teisės spragas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
