„Šis dokumentas turbūt yra svarbiausias mūsų energetikos sektoriaus dokumentas (...) Mūsų visos valstybės saugumas ir ekonomika stovi ant šio energetinio saugumo pamato“, – Seimo Ekonomikos komiteto (EK) posėdyje trečiadienį kalbėjo energetikos ministras Dainius Kreivys.
Pasak ministro, Būtingės, Klaipėdos suskystintų dujų (SGD) terminalų statybos, nutiestos elektros ir dujų jungtys ir biokuro sektoriaus plėtra iki šiol buvo pagrindiniai sprendimai, leidę siekti energetinio nepriklausomumo.
Šiuo metu didžiausi iššūkiai Lietuvos energetikai, pasak ministro, yra didžiosios dalies energetinių resursų – dujų, naftos – importas, energetinės infrastruktūros pažeidžiamumas galimoms atakoms. Tad naująja strategija bus siekiama, kad iki 2050 metų Lietuva taptų visiškai energetiškai nepriklausoma ir klimatui neutralia valstybe, prisijungusi prie Europos tinklų eksportuotų elektrą ne tuomet, kai kaina rinkoje yra žemiausia, o tada, kai jos produktai turi aukštesnę pridėtinę vertę, kaip, pavyzdžiui, žaliasis vandenilis, taip pat užtikrintų kuo žemesnes elektros kainas vartotojams.
D. Kreivio teigimu, nutraukus energetikos išteklių importą iš Rusijos, vystant žaliąją energetiką, Europoje auga elektros energijos poreikis. Tai, pasak ministro, taps gera galimybe Lietuvai, kuri dėl palyginti mažos ekonomikos, tačiau didelio atsinaujinančios energetikos potencialo viena pirmųjų Europos Sąjungoje (ES) galės pasiekti gaminamos elektros energijos perteklių.
„Vokietijai dekarbonizuojantis, net sumažinus energetikos išteklių panaudojimą, taupant vidutiniškai per metus reikės tarp 2000–3000 TWh (teravatvalandžių – ELTA) elektros energijos (...) Baltijos šalys gali būti geromis donorėmis aprūpinant Centrinę Europą elektros energija bei iš elektros pagamintais pridėtinės vertės produktais“, – teigė D. Kreivys.
Pasak ministro, Lietuvos geografinė padėtis bei didesnis vandenilio poreikis pramonėje leis tapti energetiniu centru Baltijos valstybėse. Galimos vietos vandenilio ir jo produktų gamybai yra numatytos šalia Elektrėnų, šiaurinėje Lietuvos dalyje ir pajūryje.
„Mūsų privalumas yra tai, kad mes esame vartai (...) per mus judės visos jungtys, visi energetiniai mazgai. (...) Mes turime didžiausią pramonę, mes turime (didesnį – ELTA) vandenilio panaudojimą, čia yra ir „Achema“, ir Mažeikių „Orlen“, ir „Akmenės cementas“ ir taip toliau. Būtent gebėjimas vandenilį naudoti ir bus tas strateginis komponentas“, – akcentavo D. Kreivys.
Energetikos ministerijos skaičiavimais, per ateinančius 20–25 metus į atsinaujinančios energetikos projektus Lietuvoje yra galimybė pritraukti apie 150 mlrd. eurų vertės investicijų.
Naująją Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos redakciją turės patvirtinti Seimas. Vadovaujantis Energetikos įstatymu, NENS turi būti peržiūrima ne rečiau kaip kas penkeri metai.
ELTA primena, kad anksčiau Energetikos ministerija pristatė gaires žaliojo vandenilio ekosistemos vystymui Lietuvoje 2024–2050 metų laikotarpiu. Planuojama, kad iki 2050 metų Lietuva visą šaliai reikalingą žaliojo vandenilio kiekį galėtų pasigaminti pati ir eksportuoti, taip tapdama viena regiono lyderių šioje srityje.
Lietuva, Latvija ir Estija yra sutarusios sinchronizuotis su Europa ir pasitraukti iš rusiškojo BRELL žiedo 2025 m. liepą. Tam šalys šiemet rugpjūtį privalo pranešti apie ketinimą nebepratęsti BRELL sutarties.
